Jau lapkričio 3 dieną Lietuvos rinktinė išvykoje išmėgins jėgas su tituluota Prancūzijos nacionaline komanda, o lapkričio 6 dieną namuose, „Siemens“ arenoje, priims svečius iš Norvegijos.
Vienas rinktinės senbuvių, šiuo metu Bukarešto CSM ekipoje žaidžiantis R. Bernatonis viliasi, kad nacionalinė komanda šiemet yra pajėgi atversti naują lapą Lietuvos rankinio istorijoje.
– Bukarešto CSM šiuo metu šiek tiek stringa nacionalinio čempionato starte, kokios galėtų būti to priežastys?
– Šiemet ekipą papildė net aštuoni nauji nariai, todėl natūralu, kad komandai įsibėgėti reikia laiko. Šiuo metu mums dar tikrai aikštėje trūksta susižaidimo, tarpusavio supratimo. Belieka dirbti treniruotėse ir tikėtis, kad viskas ateis su laiku.
– Pačiame Bukarešto mieste yra ir daugiau rankinio ekipų. Galbūt galėtum papasakot apie ten vykstančius derbius, atmosferą jų metu?
– Derbiai vyksta kaip ir visur, kiekviena komanda nori laimėti ir įrodyti jog yra geriausi. Gal skiriasi tik patys sirgaliai ir jų asmeninė pozicija. „Dinamo“ komanda turi daugiausiai sirgalių. Vykstant čempionų lygos rungtynėms, jų palaikymas labai didelis ir triukšmingas, o tai tikrai padeda komandai, visgi sirgaliai yra aštuntasis aikštelės žaidėjas, o to puikus įrodymas, šiuo metu „Dinamo“ ekipos demonstruojami rezultatai.
– Kokį įspūdį palieka pats Bukareštas kaip miestas?
– Didžiausia problema – kamščiai. Tokių dar niekur nemačiau. Šiaip viskas labai gerai, visko, ko tik norima, galima rasti mieste, klimatas ir maistas labai panašus kaip Lietuvoje. Kadangi ilgą laiką gyvenau ir žaidžiau Ispanijoje (vakaruose), grįžimas į rytus privertė grįžti 10 metų atgal į praeitį. Vis tik daugelyje sričių dar juntamas atsilikimas nuo vakarietiškų kraštų. Pirmas įspūdis apie čia gyvenančius žmones neblogas, tačiau, manau, per mažai laiko gyvenu čia, kad galėčiau daug ką pasakyti.
– Lapkričio 3 dieną Prancūzijoje Lietuvos rinktinė pradeda naują atrankos į Europos čempionatą etapą. Kokie būtų tikslai prieš naują startą?
– Žinoma, tik aukščiausi. Visada asmeniškai sau keliu didelius uždavinius, todėl stengsiuosi žaisti ir atstovauti Lietuvai atiduodamas visas jėgas ir turimą patirtį.
– Lietuvos varžovėmis bus Belgijos, Norvegijos ir Prancūzijos rinktinės. Ką galėtum pasakyti apie jas?
– Belgijos rinktinė yra visiškai baltas lapas. Tai rinktinė, apie kurią žinome minimaliai, todėl ji gali visus labai nustebinti. Prancūzija – manau, nereikia nieko ir komentuoti. Jie šį pasiruošimo ciklą pradės vadovaujama naujo trenerio, todėl sieks, kuo geresnių rezultatų ir galiu drąsiai sakyti, kad ne tik Prancūzijoje, bet ir Lietuvoje išvysime didžiąsias šios rinktinės žvaigždes. Bus įdomu pasivaržyt su jais ir išbandyti savo jėgas. Norvegija – jau sutikta mūsų kelyje ir, deja, turime ne kokią patirtį, tikėsimės žinoma revanšo.
– Kas galėtų tapti mūsų rinktinės stipriosiomis pusėmis?
– Žinoma, tik komandos vieningumas ir dvasia. Tik žaisdami ir suprasdami vienas kitą, ir stengdamiesi visi vienodai, galime ir pasieksime geriausius rezultatus. Turime tikrai neblogą komandą, kuri gali žaisti su bet kuo, tai ir bandysime įrodyti atrankos metu.
– Ką pačiam reiškia žaisti Lietuvos rinktinėje?
– Atstovauju Lietuvos vyrų rinktinei su pertraukomis apie 10 metų. Kaip ir kiekvienam sportininkui, atstovauti Lietuvai yra garbė. Rinktinėje žaidi ne už save, ne už kokį tai klubą, o už visą šalį, vien būti rinktinės dalimi kiekvienam yra garbė, nes esi tik vienas iš tų nedaugelio, kurie čia pakliūna.
– Ką galite pažadėti mūsų rinktinės gerbėjams, kurie lapkričio 6 dieną atvyks į rungtynes „Siemens“ arenoje?
– Užtikrintos pergalės pažadėti negaliu, tačiau aršią kovą, drąsą, ryžtą ir šiaip gražų žaidimą garantuoju. Belieka tikėtis, jog sirgaliai patikės mumis ir gausiai palaikys itin svarbiame mūšyje prieš Norvegijos rinktinę.