Meilė vienai populiariausių sporto šakų visame pasaulyje – futbolui – M. Mbodjiui buvo auginama dar nuo ankstyvos vaikystės. Jo tėvas, praeityje buvęs žinomas futbolininkas, sūnų prie futbolo kamuolio pratino jam būnant vos kelerių metų, tad nenuostabu, kad dabar jis taip pat siekia karjeros aukštumų būtent futbolo stadionuose.
„Aš labai myliu futbolą, nes tai yra mano visas gyvenimas. Mano tėvas ilgą laiką žaidė futbolą ir buvo didžiausio Senegalo klubo kapitonas. Visi jį pažinojo. Aš taip pat beveik nuo pat gimimo žaidžiu futbolą, todėl natūralu, kad labai myliu šią sporto šaką“, – atviravo žalgirietis.
Prie tropinio karščio pratęs senegalietis savo gimtinę paliko 2014-aisiais, kuomet persikėlė į vieną garsiausių Serbijos klubų – Belgrado „Crvena Zvezda“. Čia jis pasirašė pirmąjį gyvenime profesionalaus futbolininko kontraktą.
Vos po poros metų gynėjas prisijungė prie Lietuvos čempionų Vilniaus „Žalgirio“, o tropines vasaras pakeitė nosį žnaibantis šaltukas ir gimtinės nė kiek neprimenanti žiema.
„Kai pirmą kartą atvykau į Lietuvą, joje buvo labai daug sniego, kurio, turiu pripažinti, nelabai mėgstu. Man nepatinka dideli šalčiai. Tačiau dabar jau pripratau prie lietuviškų oro sąlygų ir esu laimingas šioje šalyje. Vasara man arčiau širdies, nes tik tokį karštą klimatą turėdavome Afrikoje. Esu futbolininkas, todėl turiu priprasti prie bet kokių oro sąlygų.
Visgi net negalėčiau pasakyti, kas man labiausiai patinka Lietuvoje ar Vilniuje, nes visiškai nemėgstu leisti savo laisvalaikį klaidžiodamas po miestą. Esu pripratęs kiekvieną dieną vykti į treniruotę, o po jos tiesiog keliauti atgal į namus. Mano mėgstamiausia dienos dalis yra būtent treniruotė su komandos draugais. Kartais po jos šiek tiek apima nerimas, nes žinau, kad teks ilgai laukti kitos. Man laukti – labai sunku. Todėl labai mėgstu treniruotis kiekvieną dieną“, – savo įpročius atskleidė M. Mbodjis.
Tiesa, šiuo metu žalgirietis kartu su komandos draugais pluša treniruočių stovykloje ne Vilniuje, o kalnų apsuptame Zrečės kurorte Slovėnijoje. Čia jie ruošiasi vis labiau artėjančiam iššūkiui – UEFA Čempionų lygos atrankai, kurioje susitiks su Kazachstano čempionais „Astana“.
„Ši stovykla Slovėnijoje mums yra labai naudinga ruošiantis Čempionų lygai. Čia galime susitelkti vien tik darbui. Jau analizavome, kaip „Astana“ mėgsta rungtyniauti. Todėl ir treniruotės yra skirtos pasiruošti rungtynėms taip, kad juos įveiktume. Džiaugiuosi, kad viskas kol kas vyksta sklandžiai ir esu laimingas, kad čia atvykome“, – sakė senegalietis.
Kartu su kitais žalgiriečiais prakaitą kaitrioje Slovėnijos saulėje liejantis M. Mbodjis bene svarbiausiam sezono iššūkiui ruošiasi ne tik treniruočių aikštėje, bet ir draugiškų rungtynių metu. Ketvirtadienį „Žalgirio“ futbolininkai susitiko su šiemet trečią vietą Kroatijos lygoje užėmusiu Splito HNK „Hajduk“ klubu.
Permainingame mače lietuviai tik pačioje rungtynių pabaigoje nusileido varžovams rezultatu 1:2, o visas 90 minučių sužaidęs M. Mbodjis po finalinio teisėjo švilpuko neslėpė savo nusivylimo. Pats žaidėjas teigia, kad kiekvienose rungtynėse jis siekia maksimaliai gero pasirodymo.
„Rungtynės su „Hajduk“ buvo sunkios ir sudėtingos. Mums derėtų žaidimo metu dar labiau susikaupti ir pelnyti dar daugiau įvarčių – paprastesnio pasiaiškinimo nėra. Turime mušti įvarčius. Kuo daugiau jų pelnysime, tuo daugiau pasitikėjimo įgausime.
Po kiekvieno pralaimėjimo jaučiuosi piktas, nes nesu patenkintas dėl neigiamo rezultato. Galbūt dėl to taip išreiškiu savo emocijas. Nesvarbu, ar tai yra draugiškos, ar oficialios rungtynės, aš visada noriu tik laimėti. Tai yra mano pagrindinis tikslas.
Lygiai taip pat mėgstu išreikšti savo emocijas pelnęs įvartį. Pasiuntęs kamuolį į vartų tinklą būnu labai laimingas. Būtų keista nesidžiaugti. Tačiau man nėra įprasta mušti įvarčius. Džiaugiuosi, kad jų savo sąskaitoje šiemet turiu net keturis, tačiau tai nėra mano pagrindinė užduotis. Mano pagrindinis darbas yra gerai gintis ir padėti komandai nepraleisti įvarčių. Visgi jei tik turėsiu galimybę pats pasižymėti – būtinai ja pasinaudosiu“, – neabejojo gynėjas.
Žalgiriečiai prieš porą savaičių sužinojo savo būsimą varžovą UEFA Čempionų lygos antrajame atrankos etape. Jie susitiks su dukart Kazachstano čempionais „Astana“, kurie praėjusiais metais rungtyniavo šio prestižinio Senojo žemyno turnyro grupių etape. Visgi M. Mbodjis varžovų nebijo, o išgirdęs apie šiuos burtus netgi nudžiugo.
„Iškart pagalvojau, kad galėsiu susitikti su vienu savo draugu – jų puolėju Djordje Despotovičiumi. Tai buvo mano pirmoji reakcija. Visada džiaugiuosi, kai galiu žaisti vienoje aikštėje su juo. Bus smagu su Djordje susitikti ir parodyti, kad aš – Mamadou – esu geresnis už jį ir neleisiu jam pelnyti įvarčio. Tikiuosi, kad nė vienam iš „Astanos“ žaidėjų nepavyks pasižymėti, dėl to atiduosiu visas savo jėgas.
Visgi D. Despotovičius nėra vienintelis jų pavojingas žaidėjas. Jie taip pat turi labai gerą saugą, kuris rungtyniauja Serbijos rinktinėje – Nemanją Maksimovičių. Jis yra puikus žaidėjas. Taip pat jie turi dar vieną pavojingą puolėją – kapitoną Tanatą Nusserbajevą“, – senegalietis vardino Kazachų ekipos lyderius.
Žalgirietis atskleidė ir savo pamąstymus, kokiu būdu Lietuvos čempionai galėtų įveikti du metus iš eilės lyg užkeiktą antrąjį atrankos etapo barjerą.
„Manau, kad mes turėtume stengtis pelnyti greitą įvartį per pirmąsias 20-30 žaidimo minučių. Tada jau privalėsime būti labai atsargūs ir saugotis jų perdavimų į baudos aikštelę bei standartinių situacijų išpildymo. Jeigu mums tai pavyks – nematau priežasties, kodėl neturėtume patekti į kitą atrankos etapą“, – sakė M. Mbodjis.
UEFA Čempionų lygos karštinei artėjant „Žalgirio“ legionierius teigė tikįs, kad pirmųjų rungtynių Vilniuje metu jis pagaliau išvys aklinai užpildytą LFF stadioną. Būtent prie tuščių vietų jame žalgiriečiui buvo sunkiausia priprasti vos atvykus į Lietuvą.
„Būna sunku žaisti A lygoje, kai matai tuščias tribūnas, kuomet nesusirenka daug fanų. Tenka susitaikyti su tokia situacija. Nepaisant to, čia esu laimingas. Ar susirenka žmonių į rungtynes, ar ne – mes vis tiek privalome laimėti, kad galėtume nudžiuginti tuos, kurie mus palaiko.
Labai džiaugiuosi, kad stadione mus visada palaiko ištikimiausi klubo sirgaliai, net jei jų nėra daug. Kai į juos pažvelgiame, visada norime atiduoti visas savo jėgas. Jie mums yra puiki motyvacija.
Žaidžiant Serbijoje turėjome tokią pat tradiciją po kiekvienų rungtynių ateiti pas sirgalius ir kartu su jais padainuoti. Kartais žaisdamas Lietuvoje išgirstu tas pačias skanduotes, kaip ir Serbijoje, o tai man suteikia labai daug džiaugsmo ir priverčia šypsotis. Tokių akimirkų metu būnu labai laimingas“, – teigė M. Mbodjis.
