Garmin Sharp“ komandos narys R. Navardauskas be pergalės 19-ame 101-ų prestižinių daugiadienių „Tour de France“ dviratininkų lenktynių etape dar du kartus užėmė trečią vietą – pirmame ir paskutiniame etape. Galutinėje įskaitoje lietuvis užėmė 141-ą vietą. Tačiau savo pasiekimų dviratininkas nesureikšmina ir didelę dalį duoklės atiduoda komandos draugams.

„Trečia vieta pirmame etape buvo komandos taktika. Visa komanda prisidėjo, bandė mane išsaugoti šiltoje vietoje – tai buvo didelis komandos nuopelnas. Žinoma, maloniausias 19-as etapas. Mūsų pagrindinis vadybininkas pats pasakė, kad ta pergalė buvo ilgai laukta, buvome alkani ir norėjome nors vienos pergalės komandos įskaitoje, ypač kai lyderis susirgo ir negalėjo tęsti lenktynių. Tą dieną atsikėlėme, pamatėme trasą, viską suplanavome, kur kas turi būti. Visi buvo suinteresuoti, komandos nariai buvo šalia ir galų gale spurtavau. Komanda labai padėjo ir tai padarė didelę įtaką“, – įspūdžiais dalinosi jis.

Po puikių pasirodymų R. Navardauskas sako nepajutęs išskirtinio ekipos vadovų pasitikėjimo, nes jį užsitarnauji ne laimėdamas lenktynes, o atlikdamas tau pavestas užduotis.

„Komandai yra svarbiausia, kad tu gali vykdyti užduotis, kurios tau patikimos. Tą labiau vertina, o rezultatai ateina vėliau“.

Iš 30-ies ekipos narių į pagrindinį devintuką, dalyvavusį „Tour de France“ pasirinktas R. Navardauskas galiausiai įrodė, kad puikiai dirba komandos labui. Vienas iš nutikimų lenktynių trasoje netiesiogiai tai įrodo – pasaulį apskriejo vaizdas, kaip lietuvis iš vieno žiūrovų rankų, filmuojančio dviratininkus ir įžengusio į trasą, išmuša telefoną. Nors daugelis skubėtų teisti už tai sportininką, jis sako, kad tai nebuvo piktas gestas.

„Tai tiesiog emocijos, neištvėriau. Tai labai pavojinga, kai už tavo nugaros važiuoja tavo komanda ir žinai, kad jei griūsi, tai visi griūsime, tuo labiau lyderis važiuoja iš paskos. Pikta ne dėl to, kad žiūrovai lenda į trasą, o todėl, kad nori pasiekti rezultatą ir, jei griūsi, liksi kaltas. Gaila kad žmonės nesaugo savęs ir eina į kelią. Išties džiaugiuosi dėl kiekvieno žiūrovo. Galėtų ir lietuviai dažniau ateiti pasižiūrėti“, – sako R. Navardauskas.

Į „Tour de France“ beprotybę patekęs lietuvis teigia, kad sportininkų nusiteikimas ir užsidegimas kovoti dėl aukštų vietų čia – sunkiai suvokiamas. Kai kurie jų net nesaugo savęs ir sveikatos, stengdamiesi pasirodyti kuo geriau.

„Toks jausmas, kad sportininkai važiuoja lyg paskutinį kartą gyvenime.“

Šiame chaose atsidūręs R. Navardauskas sugebėjo įrodyti, kad Lietuva vis sugeba išauginti talentingus dviratininkus. Tačiau jis priduria, kad visa tai atėjo su laiku, jau po juodų karjeros dienų, su kuriomis susiduria dauguma jaunų šalies dviratininkų.

Dviračių sportas Lietuvoje tai prigęsta, tai vėl atsigauna. Turime daug sportininkų, sąlygos yra, jų reikia. Būna ir juodų dienų, apie kurias niekas neklausia, o tada padėjo ir Lietuvos tautinis olimpinis komitetas (LTOK) kuris, nors ir rodžiau blogus rezultatus, bet skyrė pinigų. Matau ir jaunesnių sportininkų, kuriems sunkiai sekasi, bet jie turi potencialo ir gali pasiekti daugiau už mane, bet reikia kad kažkas būtų šalia ir padėtų. Ir ne tada kai yra medaliai, nes dabar aš jau ir pats galiu išsilaikyti. Būna, kad žmogus į Europos čempionatą pats turi pirktis bilietus. Reikia rėmėjų ir pagalbos, ypač jauniems dviratininkams, nes nuo jaunių šuolis yra didelis. Buvo ir man juodi laikai ir žinau, kaip yra nelengva“, – nepamiršti problemų skatina R. Navardauskas.

R. Navardauskas kartu su Europos jaunių ir jaunimo dviračių treko čempionate aukso medalį omniumo rungtyje iškovojusia Edita Mazurevičiūte, sportininkų treneriais Kęstučiu Česaičiu ir Antanu Jakimavičiumi bei Lietuvos dviračių federacijos prezidentu Žydrūnu Stankevičiumi bei direktoriumi Valentinu Rutkausku buvo nepamiršti ir Kūno kultūros ir sporto departamente (KKSD).

Čia jie buvo apdovanoti ir pasveikinti su aukštais pasiekimais. Jaunoji E. Mazurevičiūtė, įspūdingai laimėjusi aukso medalį, pripažino, kad ši pergalė buvo netikėta.

„Varžybos buvo sunkios, daug intrigos. Nesitikėjome laimėti, nes specialaus pasiruošimo nebuvo. Bet nuvykus pasijaučiau gerai ir laimėjau“, – triumfą Portugalijoje prisiminė dviratininkė.

Tiek sportininkė, tiek jos treneris A. Jakimavičius sutinka, kad Editai daugiausiai reikia dirbti ir tobulėti sprinto rungtyje.

Tuo tarpu R. Navardausko pirmas treneris K. Česaitis neslėpė, kad auklėtinio pergalių tikisi visada bei žino, kada jis gali sublizgėti.

„Kai dirba visa komanda, nesvarbu kuris narys laimės. Iš Ramūno visada daug tikiuosi, ypač tuose etapuose, kurie jam palankūs. Tada visiems skambinu ir sakau įsijungti varžybas, nes kažkas bus“, – auklėtiniu tiki treneris.

Kartu su sportininkų pagerbimu trumpai pristatytos ir ketvirtosios „Baltic Chain Tour“ lenktynės. Šį kartą prestižiškiausios Baltijos šalių dviračių varžybos prasidės Lietuvoje.

Rugpjūčio 19 dieną sportininkai iš Vilniaus pajudės Panevėžio link, kur numatytas pirmo etapo finišas. Lenktynės bus vienas iš renginių Lietuvoje, kurie bus skirti paminėti Baltijos kelio 25-mečiui.

Dar prieš du mėnesius nebuvo aišku, ar varžybos apskritai įvyks. Tačiau sulaukus pagalbos ir radus rėmėjų intensyvūs darbai jau vykstą trečią savaitę.