Varžybose rungėsi beveik visi stipriausi Lietuvos kalnų slidininkai – nebuvo tik Sočio olimpinėse žaidynėse dalyvavusio Roko Zavecko. Jam atsinaujino kelio trauma.

Didžiausiu čempionato atradimu tapo tik šiemet 14-tąjį gimtadienį švęsiantis Radvilas Janulionis, slalomo milžino absoliučioje vyrų įskaitoje nusileidęs tik A. Tumui.

„Tokio oro Lietuvos čempionate neatsimenu. Visą savaitę jis buvo geras. Gal tik kiek per šiltas. Naktį lauke šalo, todėl trasos danga išsilaikydavo kieta ir per varžybas – ryte, kai 8.30 val. kildavome į kalną, termometras rodydavo vieną arba du laipsnius šalčio. Įdienojus atšildavo. Tiek, kad kai kurie slidininkai, pamiršę, kokia pavojinga kalnų saulė, nepasitepė apsauginio kremu ir persidegino“, – pasakojo Lietuvos kalnų slidinėjimo federacijos (LKSF) prezidentas Paulius Augūnas.

Pirmenybės vyko tame pačiame šlaite, kuriame Lietuvos čempionato dalyviai varžėsi ir pernai. Ši vieta puikiai pažįstama daugybei planetos kalnų slidininkų, nes čia rengiamos Tarptautinės slidinėjimo federacijos (FIS) ir Europos taurės lenktynės.

„Šeimininkai puikiai surengė varžybas. Jų organizacija tikrai niekuo nesiskyrė nuo ten vykstančių tarptautinių renginių. Tai – „Kronplatz Racing Center“ ir jo vadovo Nicola Paulono nuopelnas. Jo suburtas kolektyvas ne tik rengia varžybas, bet ir treniruoja tarptautinę komandų, kurios gretose Sočio olimpinėms žaidynėms rengėsi įvairių šalių kalnų slidininkai, tarp jų ir mūsų Ieva Januškevičiūtė. O porą savaičių prieš Lietuvos čempionatą čia treniravosi ir Atėnė Banelytė bei Viktorija Danieliūtė“, – paaiškino P. Augūnas.

Kronplaco komandos atstovės iš Brazilijos, Gruzijos, Izraelio, dalyvavusios Sočio žaidynėse, pirmos nusileido Lietuvos čempionatui pastatytomis trasomis. Po atidarančiųjų trasoje varžėsi tikrieji lenktynių dalyviai.

Mūsų šalies pirmenybių dalyviai buvo suskirstyti į amžiaus grupes – po penkias vyrų ir moterų.

Atskirų grupių čempionais tapo:

Slalomas milžinas.

Moterys: Elzė Danieliūtė. Eglė Augustaitytė, Ieva Januškevičiūtė. Daina Sadauskaitė. Sigita Masalskienė.

Vyrai: Oskaras Karlavičius. Radvilas Janulionis.Aivaras Tumas. Jurgis Janulionis. Tauras Milašius.

Absoliuti slalomo milžino įskaita.

Vyrai: 1. Aivaras Tumas. 2. Radvilas Janulionis. 3. Jurgis Janulionis.

Moterys: 1. Ieva Januškevičiūtė. 2. Eglė Augustaitytė. 3. Ilzė Cibulskaitė.

Slalomas.

Vyrai: Oskaras Karlavičius. Matas Janulionis. Aivaras Tumas. Simonas Masalskas. Stasys Grigas.

Moterys: Elzė Danieliūtė. Eglė Augustaitytė. Ieva Januškevičiūtė. Daiva Norvaišaitė.

Absoliuti slalomo įskaita.

Vyrai: 1. Aivaras Tumas. 2. Karolis Janulionis, 3. Vilius Aleksandravičius.

Moterys: 1. Ieva Januškevičiūtė. 2. Eglė Augustaitytė. 3. Viktorija Danieliūtė.

– Ar čempionais tapo tie, kuriems pergalės ir buvo prognozuotos?

– Rezultatai labai gerai atspindėjo sportininkų atliktą darbą ir pasiruošimo lygį. Tad didelių staigmenų nebuvo. Stipriausi šįkart akivaizdžiai buvo Aivaras Tumas ir Ieva Januškevičiūtė.
Ieva dar kartą parodė savo ženklų pranašumą prieš kitas merginas. Ji tarp visų dalyvių nusileido tik A. Tumui. Matyt, jos jau nebeslėgė Sočio įtampa, sportininkė šliuožė labai gerai, jos meistriškumas ženkliai pakilęs lyginant su praėjusiais metais. Tai lėmė planuotas ir kryptingas pasirengimas, treniravimasis Kronplaco komandoje. Jei bus užtikrintas pakankamas finansavimas, iš Ievos galima tikėtis sėkmingo pasirodymo po ketverių metų Pjongčange.

Ieva ateitį planuoja sieti su kalnų slidinėjimu, dar bent metams atideda stojimą į aukštąją mokyklą, o po to jei stos, rinksis tokią, kurioje galėtų sportuoti rimtai.

Kitos merginos irgi ženkliai patobulėjusios, bet joms dar reikia daug dirbti, norint pasiekti Ievos lygį.
Ieva net bendroje įskaitoje tarp vyrų ir moterų nusileido tik A. Tumui. Šio sportininko lygis yra panašus, kaip Roko Zavecko. Neveltui Aivaras buvo įvykdęs olimpinį normatyvą. Į Sočį važiavo Rokas, nes tuo metu jo rezultatas pagal FIS taškus buvo geresnis.

Italijos trenerių žodžiais, Aivaras dabar yra tame taške, kai nedidelis postūmis gali duoti labai ženklų rezultatą. Bet tai priklauso ir nuo Aivaro pasirinkimo – jis dvyliktokas, šiais metais stos į aukštąją. Ką pasirinks ir kaip tampriai jo ateitis bus surišta su kalnų slidinėjimu, dabar atsakyti anksti.

– Ar buvo netikėtumų, atradimų?

– Visus labiausiai nustebino 13-metis Radvilas Janulionis. Jo pasirodymas slalome milžine – įspūdingas.

Į Radvilą iškart atkreipė dėmesį italų treneriai. Nes, kaip sakė italai, jis turi geriausią tarp čempionato dalyvių slidžių jutimo, slydimo jausmą. Žinoma, Radvilui reikia dirbti, tobulinti techniką, bet šlaitu leidžiasi labai gerai. Iš šio vaikio galima tikėtis labai aukštų rezultatų.

Pirmą kartą šalies čempionate dalyvavo 15-metis Andrejus Drukarovas. Jis jau senokai, penkerius ar šešerius metus kartu su savo mama gyvena Šveicarijoje ir treniruojasi pas buvusį šios šalies moterų rinktinės trenerį. Prieš tai šeima buvo įsikūrusi Italijoje.

Debiutas nebuvo labai sėkmingas, nors be medalio Andrejus neliko – slalome milžine jis savo amžiaus grupėje iškovojo bronzą, praleidęs į priekį Radvilą Janulionį ir jo pusbrolį Matą. Andrejui viską sugadino griuvimas pirmame nusileidime, nes antrajame jo rezultatas buvo antras tarp visų čempionato dalyvių.

Tiesiai iš Lietuvos čempionato A.Drukarovas išvyko į vidurinę mokyklą Italijoje, kurioje yra ir kalnų slidinėjimo pamokos. Tai – valstybinė mokykla, norint patekti į ją reikėjo įveikti atranką. Bet, pamatę Andrejaus galimybes, italai iškart jį priėmė. Čia mokytis bus ženkliai pigiau. Andrejaus mama minėjo, kad Šveicarijoje jos sūnaus vienas sezonas įskaitant inventorių, trenerio paslaugas kainuoja apie 140 tūkst. litų. O čia mokslo metai atseis bus apie 17 tūkst. litų. Beje, Andrejus kalba septyniomis kalbomis, italų – laisvai, todėl nebus problemų mokantis ir treniruojantis šioje šalyje.

Tad šie vaikinai jau netrukus gali prisijungti prie dabartinių mūsų kalnų slidinėjimo lyderių, Sočio žaidynių kandidatų. Vyrų gretos auga. Svarbu tuo pasinaudoti.

Būtina jau dabar pradėti rengtis Pjongčango žaidynėms. Turi būti sudaryti planai, numatytos užduotys, pasirašytos sutartys su sportininkais. Žinoma, po kiekvieno sezono būtina viską peržiūrėti, įvertinti, atsiskaityti, kas nuveikta, ar pasiekta, kas buvo planuota. Ir taip - iki olimpiados. Tada bus ir rezultatai – kalbu apskritai apie žiemos sportą, ne tik kalnų slidinėjimą. Aukšto lygio sportininką, kuris galėtų varžytis su pasaulio lyderiais, galima parengti ne per metus ar dvejus, ar net ne per penkerius. Pavyzdžiui, kalnų slidininkui reikia mažiausiai 10 metų darbo turint normaliais sąlygas. Nes stebuklų nebūna.

– Kronplace Lietuviai ne tik dalyvavo šalies čempionate.

– Taip. Jau tradiciškai vyko ne tik pagrindinės varžybos, atitinkančios tarptautinius standartus, bet ir mėgėjų varžybos, kuriose rungėsi apie 30 dalyvių.

Be to, žmonėms buvo suteikta galimybė tikruose kalnuose išmokyti slidinėti savo vaikus - iš Lietuvos atvažiavo instruktorius, tad vaikai galėjo mokytis kalbėdami lietuviškai. Visi per savaitę buvo pastatyti ant slidžių, nors visai nemokėjo šliuožti. Buvo ir naujovė – treneris Audrius Santackas dirbo su suaugusiais, kurie norėjo patobulinti savo įgūdžius.

– Kiek lietuvių susirinko Kronplace?

– Lėktuvo reise į Zalcburgą turėjome 130 vietų. Dar nemažai žmonių atvažiavo savo automobiliais. Iš viso susirinko apie 200 lietuvių. Tik ne visi ryžosi dalyvauti varžybose. Bet tie, kurie nedrįso ar pristigo meistriškumo, žada pasitobulinti ir startuoti kitąmet.
Tobulintis jie galės ir Lietuvoje – Druskininkuose jau yra galimybė kelti meistriškumą su patyrusiais treneriais suaugusiųjų grupėje.

Auga ir vaikų, jaunimo gretos. Vieni dar tik pradeda, kiti jau eina į mūsų klubus sportuoti. Šiemet Druskininkuose planuojame rengti stovyklas, kuriose dalyvaus ne tik kasmet ten stovyklaujantys sportininkai, bet ir pradedantieji. Kuo daugiau vaikų atsistos ant slidžių, tuo sportui bus naudingiau. Nes per masiškumą galime atrasti talentus. Juos, nukreipus tinkama linkme, galime pasiekti svarių rezultatų.

– Ar kitąmet Lietuvos čempionatas vėl vyks Kronplace?

 – Planuojame, bet tiksliai dar negaliu pasakyti, nes reikia derintis prie kitų varžybų. Kitąmet vasarį mūsų lyderiai dalyvaus pasaulio čempionate JAV. Be to, turime gauti atsakymą dėl laisvos savaitės ant sportinio šlaito, nes nėra taip, kad kada nori, tada ir važiuoji. Tai šiemet buvo priekaištų, kad Lietuvos čempionatas sutapo su Baltijos taurės varžybomis, vykstančiomis Suomijoje prie speigračio. Sutapo, nes gavome tik tokį laiką Kronplace. Kitais metais bandysime surengti varžybas kiek anksčiau.