Šios varžybos buvo vykdomos pirmą kartą ir jos skirtos, praeityje žymaus Lietuvos vandensvydininko, diplomato Rimanto Tonkūno šviesiam atminimui.
Pirmą varžybų dieną Lietuvos atjauninta rinktinė, treniruojama Nerijaus Papaurėlio, susitiko su pajėgia „Kolos“ meistrų komanda. Tik patirties stoka neleido lietuviams iškovoti pergalės, nors proga buvo dėkinga. Po atkaklios ir permainingos kovos varžovams buvo nusileista rezultatu 5:6. Du įvarčius pelnė Antonas Sugoniakas.
Antrose pirmos dienos rungtynėse lietuviai susirungė su kaimynų iš Baltarusijos RCOP ekipa ir jai nusileido 11:13. Tris įvarčius pelnė Julius Goštautas.
Vėliau laukė pats grėsmingiausia varžovė - Kišiniovo komanda, kuri buvo praėjusių metų Lietuvos taurės laimėtoja. Atkaklios kovos nebuvo, pralaimėta 5:16. Du įvarčiai Dariaus Džiugo sąskaitoje.
Kitų rungtynių rezultatai:
RCOP - Minskas - 12:7;
„Dinamo“ - „Kolos“ - 8:4;
Kišiniovas - Minskas - 12:3;
RCOP - Lvovas - 8:13;
Minskas - Lvovas - 5:13,
„Kolos“ - Kišiniovas - 5:6.
Išryškėjo šių varžybų favoritai, tai Lvovo ir Kišiniovo vandeniai, o jų tarpusavio vikova ir nulėmė nugalėtoją. Pergalę po itin atkaklios ir permainingos kovos, paskutinėmis minutėmis išplėšė Kišiniovo komanda rezultatu 8:7.
Lietuvos rinktinė nusileido Lvovo komandai 9:18. Geriausio Lietuvos rinktinės žaidėjo prizas atiteko kauniečiui D. Džiugui.
Taigi R. Tonkūno vardo taurė, kurią moldavams įteikė dukros Dovilė bei Ieva iškeliavo į Moldovą. Antri liko Lvovo, treti - RCOP, ketvirti - „Kolos“, penkti - Minsko, o šešti - Lietuvos vandensvydininkai.
Nors Lietuvos rinktinei ir nepavyko laimėti nė vienerių rungtynių, tačiau iš atvykusių komandų patirties pasisemta su kaupu. Visų komandų vadovai dėkojo federacijai už puikų varžybų organizavimą, gerą priėmimą ir pažadėjo kitais metais atvykti į šias varžybas bei ateityje padėti mūsų vandeniams kelti savo meistriškumą.
