Už kitų nugarų nesislėpė

Penkeriose olimpinėse žaidynėse iš eilės pusfinalius pasiekusios Lietuvos rinktinės tradicija Londone nutrūko. Ketvirtfinalyje 74:83 Rusijos komandai nusileidę lietuviai pirmą kartą turės pasitenkinti 5-8 vietomis.

„Labai skaudu... Nežinau, ką ir pasakyti. Aikštėje nepadarėme visko, ką buvome suplanavę, ir dabar nieko nebepakeisi. Aš noriu prisiimti atsakomybę dėl to, kad olimpiada man buvo tragiška. Komandai tikrai nepadėdavo tai, kad galėdavau žaisti tik po du kėlinius. Buvau tarsi kažkur išėjęs, ir nieko su savimi negalėjau padaryti“, – sielvartavo įžaidėjas M. Kalnietis.

„Nesėkmė yra nesėkmė – olimpiada baigėsi. Dabar priežasčių ieškoti jau per vėlu. Šiandien nepavyko sužaisti taip, kaip norėjome. Aš prisiimu didelę dalį kaltės. Man asmeniškai ne taip gerai sekėsi – rusai gerai gynėsi, koncentravosi ties manimi, bet tikrai galėjau geriau sužaisti“, – tyliai kalbėjo puolėjas L. Kleiza, kuris trečiadienį iš 7 dvitaškių pataikė vos vieną ir surinko 4 taškus.

Išgliaudyti varžovų naujų sprendimų nesurado

Nors be kovos lietuviai nepasidavė ir paskutiniame kėlinyje dar turėjo šansų aplenkti visas rungtynes pirmavusią Rusijos ekipą, L. Kleiza ir M. Kalnietis pasiteisinimų neieškojo.

Anot komandos kapitono, Davido Blatto auklėtiniai laimėjo taktinę kovą, be to, Lietuvos krepšininkai tapo savo banguoto žaidimo aukomis.

„Žaidėme per daug derinio „du prieš du“, ant kurio pastatytas visas mūsų žaidimas. Rusai tai gerai išjungė. Kai pataikėme porą tritaškių, prisivijome, bet toks jau buvo mūsų žaidimas visoje olimpiadoje ir pasiruošimo metu – nestabilus. Manau, kad gauni tai, ko nusipelnai. Paprasčiausiai komandos, kurios mus nugalėjo, žaidė geriau, o mes nedemonstravome stabilaus žaidimo. Paruošę gerą gynybos planą varžovai mus ganėtinai paprastai išjungdavo“, – konstatavo L. Kleiza.

Vis dėlto jis gynė trenerio Kęstučio Kemzūros nubraižytas žaidimo schemas, nors ir negalėjo paaiškinti, kodėl jos dažnai užsikirsdavo.

„Manau, su taktine įvairove viskas buvo gerai, taktika pritaikyta žaidėjams, bet kažkas iki galo nesusiklijavo, – sakė puolėjas. – Ar užimta vieta atspindi mūsų komandos pajėgumą? Atspindi...“

Puolime – be improvizacijų

M. Kalnietis, kurio tolimi metimai ketvirtfinalyje kelis kartus net nelietė lanko, pripažino, kad puolime lietuviai rungtyniavo primityviai.

Vos 24 taškus metimais iš baudos aikštelės pelniusi Lietuvos rinktinė, taip iki galo ir neužkamšiusi spragos vidurio puolėjo pozicijoje, rusus bandė užklupti šaudydama nuo tritaškio linijos ar iš vidutinio nuotolio, bet tai naudos neatnešė. Tik trečio kėlinio pabaigoje vedami Rimanto Kaukėno lietuviai pakilo į šturmą, pataikė kelis metimus ir sumažino deficitą iki minimumo – 53:54. Tačiau stuburą pademonstravusi Rusijos komanda nesubliuško ir pergalės iš rankų neišleido.

„Rusai – mobili komanda, jie gali nuolat keistis ginamaisiais. Nebuvome pakankamai agresyvūs verždamiesi, bandėme išspręsti problemas mesdami iš toliau. Nors paskutiniame kėlinyje buvome priartėję, vydamiesi išnaudojome labai daug jėgų, o rusai – itin stipri komanda. Kai tik mes pradėjome silpniau gintis, jie iškart spurtavo ir vėl pabėgo“, – sakė M. Kalnietis.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (822)