Rusijai pradėjus telkti savo karius Ukrainos pasienyje, Vakarų valstybių politikų ir žiniasklaidos dėmesys nukrypo būtent į šią valstybę. Ekspertai susidariusią situaciją vertina kaip pavojingiausią nuo Antrojo pasaulinio karo, o Jungtinės Amerikos Valstijos ir kitos NATO narės pradėjo brėžti raudonąsias linijas, kurių Rusija peržengti negali – karo veiksmai prieš Ukrainą reikš ne tik naujas griežtas sankcijas, bet ir papildomų karių dislokavimą Aljanso rytiniame flange.
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, pasinaudodamas susidariusia krizine situacija, pasiuntė karius į Baltarusiją.
Toks veiksmas buvo gerai suplanuotas ir apskaičiuotas. Rusijai pavyko Vakarams pateikti tokį karių dislokavimą Baltarusijoje kaip karo prieš Ukrainą dalį, o ne galimą Baltarusijos okupacijos pradžią. Taip pat Rusija tam tikra prasme prirėmė Vakarus į kampą. NATO, atsakydama į Rusijos veiksmus Baltarusijoje, vengia dislokuoti papildomų karinių dalinių rytiniame Aljanso flange, nes tai gali sukelti papildomų įtampų Ukrainos krizės atžvilgiu.
Be to, tai galimai prieštarauja ir Vakarų nubrėžtoms raudonosioms linijoms, Rusija dar nepradėjo karinių veiksmų prieš Ukrainą.
Galime pagalvoti retrospektyviai, kad nesusidarius Ukrainos krizinei situacijai, didelio kiekio Rusijos karių dislokavimas Baltarusijoje būtų susilaukęs žymiai griežtesnių vertinimų ir netgi sankcijų iš Vakarų valstybių. NATO rytinės valstybės (Lenkija, Lietuva, Latvija) būtų galėjusios teisėtai reikalauti gausesnių Aljanso pajėgų dislokavimo jų teritorijoje, ir šis prašymas greičiausiai būtų buvęs patenkintas. Be jokios abejonės, tokia situacija nebūtų atitikus Rusijos interesų.
Ir nors karo grėsmė Ukrainoje išlieka reali, tačiau Baltarusijos okupacijos scenarijus yra labiau priimtinesnis Rusijai. Karas Ukrainoje Rusijai brangiai kainuotų tiek žmogiškųjų išteklių, tiek ekonomine prasme. Vakarai, atsakydami į karą, galimai paskelbtų griežtas ekonomines sankcijas ir galėtų įšaldytų „Nord Stream 2“ projektą. Taip pat NATO rytiniame flange greičiausiai dislokuotų daugiau Aljanso karių.
Karinės pergalės atveju Rusijai būtų sunku išlaikyti okupuotas Ukrainos teritorijas. Kita vertus Baltarusijos okupacija butų lengvesnė ir kainuotų žymiai mažiau, o bendros valstybės sukūrimas leistų ateityje lengviau daryti įtaką tos pačios Ukrainos vakarų integracijos procesams.
Šiuo momentu atrodo, kad iš visos šios krizinės situacijos išloš Vladimiras Putinas. Rusijos kariai, esantys Baltarusijoje, galimai iš jos nebepasitrauks ir pabaigs dėti sąjunginės valstybės pamatus, o Rusijai nusprendus nepradėti karo Ukrainoje, aiški žinutė Vakarams jau bus išsiųsta – į Ukrainos transatlantinę integraciją bus reaguojama griežtai.
