Virš minios iškeltas plakatas „Don't touch my merlot!“ (liet. Nelieskite mano merlot!) įkūnijo visą elito pasipiktinimą ir sutrikimą. Jie iš tiesų nesitikėjo, kad tai kada nors gali nutikti. Taip pat, kaip prieš šimtą metų savo dačiose paspringo savo šampanu Rusijos aristokratai, pamatę, kaip jų išbuožinti pro duris įžengia darbininkų ir valstiečių valdžia save vadinantys gaisrų dūmais, prakaitu ir vakarykšte degtine dvokiantys ginkluoti proletarai.
Jie tik dabar pradeda suprasti, kad alkoholis lauko kavinėse ir festivaliuose yra tik pradžia, o prohibicijos fanatikas Aurelijus Veryga Sveikatos ministro poste – tik įrankis, padėsiantis užvesti parūdijusį revoliucijos garvežį, kuris sutraiškys jūsų susikurtą komfortišką, bet trapų pasaulėlį.
Vadinote juos runkeliais ir „antrąja Lietuva“, kikenote kai Andrius Užkalnis tyčiojosi iš jų mužikiškų įpročių, neišnykstančių net ir emigracijoje. Jie nieko neužmiršo, nei Andriaus Tapino užkasto Žemės referendumo biuletenio, nei arogantiškų Gabrieliaus Landsbergio replikų live transliacijose iš hipsteriškų kavinių, nei seokmadieninio Rimvydo Valatkos kandumo. Šventai tikėjote, kad jie nepajėgūs išsirinkti kažką daugiau už dar vienus gelbėtojais apsiskelbusius juokdarius, populistus, kurie užsėdę savo pasturgaliais Seimo kėdes pakrinka arba papildo sisteminių partijų gretas, ir viskas lieka kaip buvę.
Iki šiol jūs tikėjote neoliberaliu mitu, kad pakanka pritraukti gerokai daugiau investicijų į pažangiausius ekonomikos sektorius ir visa Lietuva galės gyventi taip, kaip jūs. Dirbs programuotojais, sėkmės mokytojais, elitiniais sommelier ir komunikacijos specialistais, ekologiškuose ūkiuose gamins lietuvišką parmezaną ir nuo pastatytų už Europos Sąjungos pinigus apžvalgos bokštų gėrėsis miškais apžėlusiu kraštovaizdžiu.
Jūsų vizijose ir visuose tuose „planuose Lietuvai“ nebuvo vietos paprastu žmogumi save vadinančiam nerangiam kolchozinės gyvenvietės ar rajono centro lietuviui, kuris netroško būti mokomas pasikeisti ir atsisakyti savo įpročių. Jam tereikėjo nekvalifikuoto darbo, tokio kaip buvo kolchozuose, paprastų pramogų, kai į kultūros namus atvažiuoja kaimyninės gyvenvietės kapela, nepataikanti į natą, bet užtat mokanti garsiai bliauti nuo vaikystės pažįstamas užstalės dainas. Ir šiek tiek pagarbos, įkvepiančios tikėjimo, kad toks gyvenimo būdas yra pats teisingiausias, o visi tie gėjiški siaurakelniai miesčionys neaiškins kur pilti srutas ir kokio ilgio grandine rišti prie būdos mišrūną Baksą.
Keletą kartų naiviai apsirikusi, balsuodama tai už elitą keiksnojusį, bet išsilaikyti savo poste taip ir nesugebėjusį prezidentą Rolandą Paksą, tai už Artūro Valinsko šoumenus, prisidėjusius prie Andriaus Kubiliaus diržų veržimo politikos, tai už Garliavos patvorio revoliucionierius, „antroji Lietuva“ pagaliau pataikė išsirinkti tai, ko labiausiai troško. Tai nutiko beveik atsitiktinai, kai tradiciškai didelę dalį jų balsų surinkdavę socialdemokratai apsijuokė per ilgai gindami Vijūnėlės dvaro šeimininką, Viktoras Uspaskichas nukrypo į dvasingumo paieškas, Eligijus Masiulis įkliuvo su brendžio dėžute rankose, o Rolandas Paksas – Gedvydu Vainausku. Ir nors, pasak Mažvydo Jastramskio, nuo visų Lietuvos registruotų rinkėjų už Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungą daugiamandatėje apygardoje balsavo tik 10,9 procentai, o už jos kandidatus vienmandačių apygardų pirmame ture – vos 9,1 proc. visų piliečių, Ramūnas Karbauskis puikiai supranta, kad gavo pirmą ir paskutinę progą atkeršyti elitui už visas tikras ir įsivaizduojamas skriaudas.
Alkoholio draudimai, nutaikyti ne į vieną procentą kasdien nusmingančių provincijos girtuoklėlių, bet į festivalius ir lauko kavines, yra tik pradžia. Ar pamenate, kad LVŽS lyderis nuo vaikystės neragavo kavos – laikykitės, baristos! O tada ateis laikas konstitucinei šeimos sampratai sugrąžinti į Valakų reformos laikus, kepeniškai nesveikuolių diskriminacijai, LRT pertvarkai iš visuomeninės į valstybinę, pseudopagonybės pamokoms, neariamo dirvožemio apmokestinimui bei savarankiškai dirbančių asmenų mokestinės naštos didinimui, kad visi būtų lygūs ir laimingi pagal Naisių baudžiauninkų pavyzdį.
Dar ne kartą paspringsite savo merlot, kai po kiekvieno iš pirmo žvilgsnio nelogiško šitos valdžios sprendimo vis aiškiau suprasite, kad jie tai daro ne norėdami pagerinti vargingiausiai gyvenančios Lietuvos dalies gyvenimą, bet tik atkeršyti tiems, kam pavyko išsiveržti iš skurdo ir pagiežos.