Bet Sauliaus Skvernelio Vyriausybės problema yra ne komunikacija. Juk visų pirma reikia turėti ką komunikuoti.
Ar gali būti taip, kad valstiečiai ir ėjo į valdžią tik šiaip sau, nes Ramūnui Karbauskiui reikėjo išardyti „Lietuvos geležinkelius“ ir gauti pigesnių vagonų grūdams eksportuoti, o Sauliui Skverneliui augantys reitingai ir iš toli šviečiantys Daukanto rūmai visiškai užgožė sveiką protą? Gali, daug žmonių taip mano. Bet šie žmonės laimėjo rinkimus, nes, kitaip nei kitos partijos, labai tiksliai identifikavo visuomenei jautrias problemas ir sakė – mes pakeisime.
Į problemas pataikyta tiksliai tiksliausiai. Gerianti Lietuva, emigracija, vaistų kainos. Puikus darbas. Šimtas balų iš šimto. Bet polittechnologai problemų nesprendžia. Čia – jau ne jų darbas. Ir kai valstiečiai, su problemų sąrašėliu atėjo į valdžią, pasirodo, jie nei žino, nei supranta, nei turėjo laiko kada nors pagalvoti, o kaip gi paversti žodį kūnu. Stebuklus daro tik Dievas.
Ir jūs patys geriausiai matote, kas vyksta. Kelis mėnesius ministrai ir premjeras atsikalbinėjo, kad reformų planai rengiami, o kai išseko laikas, visuomenė maitinama pabiromis idėjomis ir atsitiktiniais sprendimais.
Atrodė, kad galbūt Aurelijus Veryga kitoks, nes juk A. Veryga ir alkoholio ar rūkalų vartojimo mažinimas kone tapatūs dalykai. Ir jei dar alkoholio klausimu ministras gali paaiškinti, kaip ir kodėl jis daro viena, antra, trečia, tai visose kitose srityse pasimato, kad A. Veryga plano neturėjo. Tik polittechnloginę problemą.
Pavyzdžiui, per didelės vaistų kainos. Mažinti.
Ir A. Veryga kainas mažina. Sako, kad protingų žmonių grupė sėdi ir rašo programą. Kol reformos nėra, o juk reikia kažką daryti, pasirašo du dokumentus. Vienu dokumentu įveda laikiną tvarką, kuria valstybė keičia kompensavimo už vaistus tvarką. Joje parašyta, kad valstybė, nors ir dažniau peržiūrėdama kompensuojamųjų vaistų kainas, kompensuos tik patį pigiausią vaistą iš grupės. O kitu savo pasirašytu dokumentu, dar sausio mėnesį, pakeičia kompensuojamųjų vaistų grupavimą kainyne. Ekspertai ir pacientai stveriasi už galvų, nes šios priemonės, pirma, prieštarauja viena kitai. Antra, sujaukia pacientų gyvenimą. Ir trečia – čia turbūt svarbiausia – pats ministras negali paaiškinti, šių savo pasirašytų dokumentų tikslo ir prasmės.
Skaitau socialiniame tinkle atsiliepimus žmonių, gyvenančių su transplantuotais organais. Jų gyvybes ir darbingumą per dieną palaiko, pavyzdžiui, aštuonios tabletės ir jie suskaičiavo, kad iš aštuonių dėl naujos tvarkos reikės keisti šešis vaistus. Galbūt tie vaistai, pigiausi, kuriuos valstybė kompensuos ir tiks. O jei ne? O jei, vaistus kaitaliojant, smarkiai pablogės savijauta? Ar jūs suprantate, ministre ir visi kiti, ką reiškia sunkiam ligoniui kaitalioti vaistus? Jam bet koks pokytis yra dar ir stresas. Ne sveiko žmogaus stresas, o ligonio stresas. Pagaliau, jūs pabandykite vienu vaistu iš pirmo karto susireguliuoti kraujospūdį, kai esi kamuojamas daugybės lėtinių ligų. Nuo širdies ir kraujagyslių ligų Lietuvoje vis dar miršta daugiausiai žmonių.
Taip, Lietuvoje žmonės geria, todėl daugiau serga ir dar linkę pirkti brangesnius vaistus, mat vis dar mano, kad brangesnis vaistas ir yra geresnis. Bet tik iš gilaus nežinojimo Sveikatos apsaugos ministras gali sakyti, kad apribojus žmonių galimybę rinktis kompensuojamą vaistą ir susimokėti skirtumą, visuomenė išsiauklės „nebešerti“ farmacininkų.
Žmonėms pasirinkimo reikia ne tik dėl komforto. Mano mamai, kuriai dabar jau nebereikia nei komensuojamų, nei nekompensuojamų vaistų, tad jokio privataus intereso aš nebeturiu, nuo vienos iš daugelio jos ligų netiko nė vieni kompensuojami vaistai. Gydytoja iškart pasakė, kad juos vartodama, net esant pasirinkimui iš grupės, ji skausmingai mirs. Gerai, kad mes galėjome mamai pirkti ir netaupyti, bet skurdo Lietuvoje kiek žmonių gali sau tai leisti...
Na, gerai, čia tik laikina tvarka. Kai kuriose valstybėse toks „spaudimas“ farmacininkams ir pacientams, kokį dabar pritaikė A. Veryga, suveikė labai pozityviai ir galbūt reformos plane, jei kompensavimo tvarka nesikeis, atsiras išlygų. Išlygų nusipirkti kitą vaistą ir gauti kompensaciją, jei pigiausias iš kompensuojamų vaistų sąrašo pacientui netinka. Bet kaip su mažesnėmis vaistų kainomis koreliuoja ministro pasirašyta vaistų grupavimo kainyne keitimo tvarka? Kaip gali numušti vaisto kainą vietoje 15 vaistų grupių atsiradusios 28 grupės ir, ekspertai pabrėžia, kai grupių skaičiaus padidinimas tikrąja ta žodžio prasme išplovė konkurenciją tarp vaistų.
Tai labai techninė detalė, sako specialistai, bet juk detalėse paprastai ir slypi velnias. Dabar, pavyzdžiui, geliniai preparatai konkuruoja ne, kaip anksčiau, „kremų, tepalų, emulsijų, gelių ir t.t.“ su ta pačia veikliąja medžiaga grupėje. O gelinių preparatų grupėje. Kaip ir išoriniai tepalai – tepalų grupėje.
O kaip bus su tais pačiais brangiausiais vaistais, patentiniais, kurie yra skirti sunkiausioms ligoms gydyti ir kurie Lietuvoje suvalgo 60 proc. viso vaistams skirto biudžeto? Nes iš viso regiono Lietuvoje jų kainos užkeltos dėl net minimalios konkurencijos nebuvimo. Ar jūs leisite pacientui, kurį kamuoja sunki liga, pasiimti receptą, nuvažiuoti į Lenkiją ar Estiją, nusipirkti vaistą pigiau, atsivežti į Lietuvą ir susigrąžinti pinigus? Tokio brangaus vaisto laukdamas, kol ligoninė vykdė vieną pirkimo konkursą po kito, nes šio vaisto kaina buvo sunkiai protu suvokiama, mirė ir mano tėtis, ir tūkstančiai kitų ligonių.
Štai tokie kausimai kyla žmonėms, kurie nevaikšto po vaistų mišką taip lengvai, kaip šioje ir su šia pramone dirbantys, todėl jie galbūt kartais ir į lankas. Galbūt naivūs ir negudrūs, bet pats ministras A. Veryga, deja, atsakymo neturi. Į nė vieną iš jų. Ministras pripažįsta, kad į daug aspektų vaistų tema nėra įsigilinęs. Bet.... jei jo darbuotojai jam tokį sprendimą atnešė pasirašyti ir jis pasirašė, vadinasi, jie turėjo racijos ir jis kažkaip vaistų kainą mažins.
Gal todėl viskas aplink alkoholį Sveikatos apsaugos ministerijoje ir sukasi?