Jeigu ir sniegą pražiopsojote, beliks, priklausomai nuo pažiūrų, apsiverkti arba krykštauti iš džiaugsmo, kad premjero Sauliaus Skvernelio reitingai pagaliau pradėjo ristis žemyn.
Tačiau apklausoje, kas galėtų tapti kitu Lietuvos Respublikos prezidentu po Dalios Grybauskaitės, S. Skvernelis pirmauja, o antrąją lentelės vietą užima Kultūros komiteto pirmininkas Ramūnas Karbauskis. Net jeigu toks pasirinkimas iš pirmo žvilgsnio atrodo panašus į rusišką Vladimiro Putino ir Dmitrijaus Medvedevo duetą, akivaizdu, kad iškart abu LVŽS lyderiai 2019 m. prezidento rinkimuose nedalyvaus.
Sakote, jog tai politinės fantastikos žanras? Tai gal užmiršote, kaip S. Skvernelis kartą taip jau sužaidė prieš Seimo rinkimus, iš Vidaus reikalų ministro tapdamas LVŽS sąrašo lokomotyvu.
Kaip tokiam scenarijui ar prognozuojamai LVŽS kandidato pergalei gali pasipriešinti opozicija ir koalicijos partneriai socialdemokratai? Kol kas atrodo, jog jie nė nemąsto apie 2019 m. Arba labai gerai slepia savo sumanymus ir tikisi, jog S. Skvernelio reitingus nusmukdys natūralus rinkėjų nusivylimas lūkesčių neišpildžiusia vyriausybe ir pasipiktinimas alaus branginimu. O tada bus matyt, gal studentiškai ką nors pavyks paskutinę naktį sugalvoti.
Ingridos Šimonytės ir Vilijos Blinkevičiūtės, apklausos dalyvių valia atsidūrusių populiariausių kandidatų pakeisti D. Grybauskaitę sąraše iškart po žaliosios porelės, galimybės augintis reitingus – labai ribotos. Pirmiausia todėl, kad jos abi aiškiai siejamos su TS-LKD ir LSDP – tradicinėmis ir gerokai įkyrėjusiomis daugeliui rinkėjų partijomis. Jei antrajame ture konservatorių gerbėjams tektų rinktis tarp socialdemokratės ir S. Skvernelio, pastarojo pergalė garantuota. Tas pats nutiktų, jeigu S. Skverneliui tektų susigrumti su bet kuriuo TS-LKD politiku – du trečdaliai Lietuvos balsuotų ir už patį šėtoną su kyšančia iš po švarko gauruota uodega ir šukuoseną darkančiais ragiukais, jei tik tai užkirstų kelią konservatoriui tapti prezidentu.
Tačiau 2019 m. Lietuvoje vyks ne tik prezidento, bet ir savivaldybių rinkimai. Jeigu po jų savivaldoje įsitvirtins LVŽS ir su šia partija bendradarbiaujantys vietiniai nepartiniai judėjimai, Seime vis dar dominuos dabartinė dauguma, o S. Daukanto aikštės rūmuose šeimininkaus vienas iš dviejų žaliavalstiečių lyderių, ant savo sprando turėsime tokią vienpartinę rytietiško pavyzdžio valdžios piramidę, kokios dar nematėme nuo pat velionio Algirdo Mykolo Brazausko prezidentavimo laikų.
Opozicijai belieka pradėti tartis tarpusavyje ir ieškoti populiaraus nepartinio kandidato, kurio neslėgtų akivaizdus susisaistymas su jokia politine partija, o pažiūros neerzintų Lietuvos rinkėjų daugumos. Apklausos dalyviai du tokius asmenis jau įvardijo, nors nė vienas iš jų nėra viešai prisipažinęs, kad sutiktų kandidatuoti. Net ir tokiomis aplinkybėmis 5,8 proc. apklaustų mūsų šalies piliečių, jeigu prezidento rinkimai vyktų artimiausią sekmadienį, balsuotų už Gitaną Nausėdą, o 3,1 proc. – Andrių Tapiną.
Galima būtų tiesiog mesti monetą, bet aš atsargiai paagituosiu už antrąjį. Prieš metus surengęs Laisvės pikniką ir inicijavęs ne vieną pilietinę iniciatyvą žurnalistas A. Tapinas būtų tinkama žaliava išauginti iš jo energingą ir charizmatišką šalies politinį lyderį, atsispirtų LVŽS pastangoms varžyti piliečių teises ir laisves, o užsienio politikoje perimtų D. Grybauskaitės lyderystę priešintis Kremliaus kėslams plėsti savo įtaką į Europą.
Laiko dar yra, bet jau dabar pats metas opozicijos partijų lyderiams susitarti tarpusavyje ir įkalbėti patį A. Tapiną pasiryžti tokiam drąsiam žingsniui. O tada po truputį ruošti rinkėjus ir vis dažniau naudoti grotažymę #tapinas2019.