K. Girnius. Tikiu, kad nebus draudžiama pirkti „Coca Colos“ arba 35 proc. riebumo grietinės

Savo programoje Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LŽVS) tvirtina, ketinanti siekti bendro ES standarto, kad bent 10 proc. sveikatos biudžeto turi būti skiriama ligų profilaktikai ir prevencijai, nes dauguma Lietuvos gyventojų tapo vaistų, alkoholio, tabako pramonės ir savo žalingų įpročių įkaitais (pabraukimai mano – K.G.).

Švelniai tariant, teiginys yra radikalus. Esą ne daugelis, bet dauguma, taigi daugiau negu pusė Lietuvos žmonių nesveikai gyvena. Lietuviai ne tik nesveikai gyvena, bet dar yra alkoholio, tabako pramonės ir savo žalingų įpročių įkaitai. Įkaitus reikia išlaisvinti, taigi „valstiečiai“ save laiko išvaduotojais. Uždavinys tikrai nėra lengvas, ir nelabai dera su žmonių laisve ir teise gyventi, kaip jie nori.

Teiginys, kad lietuvių dauguma yra žalingų įpročių įkaitai, yra itin platus apibendrinimas, kurį vargu ar būtų galima įrodyti. Nėra pakankamai tikslių duomenų šiuo klausimu, iš dalies dėl to, kad nėra vieningos nuomonės dėl įpročių žalingumo. Jei vyras išgeria taurę vyno ar butelį alaus per vakarienę, ar jis jau yra priklausomas nuo alkoholio? Juolab jei jis tai daro, nes yra skaitęs, kad nuosaikus raudono vyro gėrimas stiprina širdį, mažina širdies priepuolio tikimybę? Jei moteris sveria penkis kilogramus daugiau negu rekomenduojama, ar tai rodo, kad ji persivalgo, negali susitvardyti, kad ją užvaldė žalingi įpročiai?

Taigi, kiek lietuvių iš tiesų yra žalingų įpročių įkaitai, neaišku, tačiau neabejoju, kad dauguma tikrai nemano, kad jie tokie yra. Spėčiau, kad ne daugiau kaip penktadalis taip galvoja, nors būtų įdomu, jei kokia tyrimų bendrovė į savo apklausas įtraukti šį klausimą. Antra vertus, nereikia sureikšminti to, ką žmogus apie save galvoja. Gebėjimas save apgaudinėti yra beveik begalinis. Tyrimai yra parodę, kad 94 proc. universiteto dėstytojų mano, jog jie geriau atlieka savo darbą negu jų kolegos. Milijono JAV abiturientų apklausa rodė, kad visi manė, jog jie turi didesnį negu vidutinį gebėjimą sugyventi su kitais, ir net ketvirtadalis tikėjo, kad jie yra viršutiniame viename procente. Žmogus, manantis, jog sveikai gyvena, gali klysti. Taip veikiausiai mąsto nemažai „valstiečių“, arba bent jų sveikatingumo ajatolos, kurie pasiryžę įveikti šį blogį, nepaisydami, kad „suklupę“ tam nepritaria.

Demokratijoje žmogus turi teisę turėti klaidingą nuomonę, sakyti tai, kas nėra tiesa. Lapkričio mėnesį Ramūnas Karbauskis sakė: „aš manau, kad neatsirastų Lietuvoje žmogaus, kuris pasakytų, kad yra normalu, kad Seime galima nusipirkti alkoholio.“ R. Karbauskis aiškiai klydo. Tokių žmonių yra daug, tarp jų ir aš. Esu beveik tikras, kad daugelio ES šalių parlamentų restoranuose galima nusipirkti vyno ar alaus. Ir Lietuvos seimo valdyba nusprendė, kad oficialiuose priėmimuose alkoholis bus leidžiamas. Tikiu, kad ir dabar Seimo svečiai neturės mokėti įėjimo mokesčio.

Žmogus yra laisvas elgtis kaip nori, kol nepažeidžia įstatymų. Jis gali elgtis kvailai, savanaudiškai (turtuoliai gali būti visiškai abejingai skurstančiųjų atžvilgiu), nesąžiningai. Žmogus gali rizikuoti savo gyvybe, atsisakyti gero gyvenimo perspektyvų dėl asmeninių obsesijų. Doras žmogus atsižvelgtų į teisėtus šeimos ar draugų lūkesčius ir interesus, bet teisiškai jis neprivalo to daryti. Juolab, jis neturi „sveikai“ gyventi, jei jis to nevertina, ar mano, kad tie, kurie itin rūpinasi savo sveikata, yra dvasiškai nuskurdę, nesupranta, kad yra svarbesnių dalykų.

Akivaizdu, jog „valstiečiai“ laiko alkoholį bene didžiausiu blogiu. Kol kas nesiūloma drausti jaunesniems negu 20 metų pirkti cigaretes, policija nesiunčiama stebėti moksleivių ir čiupti tuos, kurie per pertraukas išėję rūko. Mėnesio pradžioje premjeras Saulius Skvernelis pasakė, kad Vyriausybė nesvarsto įvesti naujo mokesčio saldiems gėrimams. Persivalgymas kelia tiek pat, jei ne daugiau, problemų sveikatai negu girtavimas, bet dėl šio blogio laikomasi santūriau. Tikiu, kad parduotuvėse nebus draudžiama pirkti „Coca Colos“ arba 35 proc. riebumo grietinės prieš dešimtą valandą ryto.

Seimas netrukus priims įstatymų paketą, kuris gerokai ribos galimybes įgyti alkoholio. Kol kas nepritarta patiems radikaliausiems siūlymams, bet nežinia kiek ilgai. Kai kurie „valstiečiai“ norėtų visiškai uždrausti alkoholio gamybą ir vartojimą. Susidaro įspūdis, kad jie kartais užmiršta, kad Lietuva yra krikščioniška, ne musulmoniška šalis, kad bet koks svaigalų vartojimas nėra laikomas nuodėme ar pagrindu žmogui bausti. Reikia kovoti su alkoholizmu, bet ne su tomis priemonėmis, kurias siūlo valstiečiai.

Kaip jau ne kartą minėjau, jų siūlymai yra grindžiami paternalizmu, įsitikinimu, kad piliečius, kaip ir mažus vaikus, reikia apsaugoti nuo klaidingų įsitikinimų ar veiksmų, imtis priemonių, kurios leistų ar priverstų žmogų gyventi, kaip jis turėtų gyventi. Vaikams tinka paternalizmas, bet ne subrendusiems žmonėms, kurie yra atsakingi už savo gyvenimą ir gali gyventi kaip nori, o ne kaip pataria politikai ar žinovai.

Nemažiau svarbu tai, kad nauji apribojimai sukels nepatogumų daugeliui žmonių, kurie nepiktnaudžiauja alkoholiu. Nors jie niekuo dėti, jie bus nemažiau paveikti „valstiečių“ kryžiaus žygio negu pijokaujanti mažuma. Kodėl jų laisvė ribojama, nes kiti ja piktnaudžiauja? Jei galima tikėti Lietuvos verslo konfederacijos užsakymu atliktu tyrimu, tarp vartojančiųjų alkoholį šalies gyventojų 4 proc. išgeria beveik kasdien, o 86 proc. svaigiuosius gėrimus vartoja ne dažniau nei kartą per savaitę. Girtaujantys asmenys išgeria 37 proc. šalyje suvartojamo alkoholio. Šie duomenys turbūt vaizduoja padėtį perdėm rožinėmis spalvomis, bet tikrovė neatitinka ir valstiečių ajatolų vaizdavimo.

Dėmesio verta Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento direktoriaus pavaduotojos Gražina Belian pastaba, kad „jei žmogus tiesiog eina į parduotuvę nusipirkti duonos, pakeliui jam neturi būti brukamas alkoholis, todėl miestų šventėse, mugėse, valstybės dienų minėjimuose ir panašiuose renginiuose juo neturi būti prekiaujama.“ Bent aš nejaučiu, kad praeinant kavinę, kurioje klientai gurkšnoja alų, arba vyno ar alaus lentynas parduotuvėje, alkoholis man yra „brukamas“, kaip nėra brukama kava ar juoda duona. Šitokiais atvejais brukimas yra lakios vaizduotės vaisius, dorovės sargų ir policijos, o ne visuomenės problema.