Palangos „Auskos“ vila – gūdaus sovietmečio palikimas. Ji statyta tuometiniam Sovietų Sąjungos vadovui Leonidui Brežnevui, kad jis turėtų, kur vasarą apsilankyti. Siekiant užtikrinti precizišką saugumą, didžiulis miško plotas aplink vilą aptvertas neįveikiama griozdiška metaline tvora. Likimo ironija – L. Brežnevas šios vilos taip niekad ir neaplankė.
Kaip bebūtų, net ir po Sovietų Sąjungos žlugimo vila išsaugojo savo didybę. Vilos svečių ramybę ištikimai saugo nuo sovietmečio išlikusi tvora. Tačiau šiandien miške jos būti negali, kadangi tiek Miškų įstatymas, tiek aplinkos ministro patvirtintos Lankymosi miške taisyklės užtikrina laisvą žmonių patekimą į mišką.
Deja deja, bet šiuo atveju teorija labai skiriasi nuo praktikos. Į teritoriją, esančią Vytauto g. 11, bet kada nepateksi, nes varteliai būna užrakinti... Ši nemaloni tiesa paaiškėjo DELFI atlikus tyrimą.
Kad tvora aptverti 21,8992 ha miško yra kvailas sprendimas, sutiko DELFI anksčiau kalbintas aplinkos viceministras Martynas Norbutas ir Seimo Aplinkos apsaugos komiteto vadovas Kęstutis Mažeika. Jie kritiškai įvertino tokią situaciją. Ir jau po visų institucijų tyrimų DELFI pasiekė M. Norbuto pasirašytas ir Turto bankui adresuotas raštas, kuriame pateikiama rekomendacija, kaip turėtų būti pasielgta su miške esančia ir įstatymus pažeidžiančia tvora. „Atsižvelgiant į faktines aplinkybes ir į Lietuvos Respublikos miškų įstatymo nuostatas, prašome užtikrinti galimybę laisvai lankytis valstybinės reikšmės miškuose, bei siūlome išnagrinėti galimybę pašalinti valstybinės reikšmės miškus juosiančią tvorą žemės sklype“, – teigiama Turto bankui adresuotame rašte.
Tačiau vietoj to, kad Turto bankas imtų ir parodytų pavyzdį pašalindamas įstatymus pažeidžiančią tvorą, jis ėmėsi labai keistų ir garbės nedarančių manevrų. Dar anksčiau DELFI Turto banko atstovė Aušra Pocienė išsakė poziciją, kad tvora legali ir jos griauti neketinama.
„Turto bankas neturi jokios oficialios informacijos, kad ši tvora yra neteisėta, pažeidžia įstatymą ir turėtų būti nugriauta. (…) Sklypą juosianti tvora nėra nelegali“, – taip DELFI dar iki oficialių atsakingų institucijų patikrinimų yra sakiusi A. Pocienė.
Tačiau net ir gavęs Aplinkos ministerijos raginimą griauti tvorą miške, Turto bankas, regis, entuziazmu netrykšta ir neskuba užtikrinti galimybės visiems bet kuriuo metu patekti į valstybinį mišką. Maža to, A. Pocienė netgi mano, kad tokia galimybė jau dabar yra. „Norime pabrėžti, kad vilos „Auska“ teritorija ir joje esantis miškas yra atviras visiems. Žmonės gali laisvai lankytis ir vilos teritorijoje, ir miške. Pagrindiniai vartai Vytauto gatvėje ir į kopas vedantys varteliai visada atviri, dėl to Turto bankas yra sutaręs su pastatus ir dalį sklypo išsinuomojusia bendrove „Ambra investicijos“, – šią savaitę DELFI atsiųstame atsakyme aiškina A. Pocienė.
Juk kas kitas, jei ne valstybinė institucija turėtų tą pavyzdį rodyti? Ko verti valdininkai, kurie, įspausti į kampą, tesugeba pateikti tokius pačius argumentus, kaip už rankos pričiupti žemgrobiai: viskas legalu, tvora jau sena, ji niekam netruko, ne mes tai turėtume daryti.
Manau, galimybė įrengti daugiau vartelių yra net nesvarstoma. Kas iš to, jei jie visuomet bus užrakinti. O jei ir atrakinti – tai irgi ne sprendimas. Lietuvoje nėra tradicijos brautis per tvoras. Tvora turi ir psichologinę prasmę – toliau eiti nevalia, nes tai kažkieno nuosavybė. Netikiu, kad į Palangą atvykę žmonės imtų klibti vartelius ir ieškotų galimybės, kaip patekti į uždraustąjį mišką.
Jei išsisukinėjimo ir lengviausių sprendimų keliu pasuko valstybinė institucija, kaip tuomet priversti laikytis įstatymų „eilinius milijonierius“ žembgrobius? Pavyzdžiui, tuos, kurie Vilniaus Žvėryno mikrorajone yra užgrobę Neries pakrantę?
Pripažinkime nemalonią tiesą: matant, kaip išsisukinėja valstybė, tikrai kyla pagunda daryti lygiai tą patį. Ir čia tenka pripažinti, kad tie patys „eiliniai milijonieriai“ kartais daug greičiau supranta, ką turėtų padaryti nei valstybinė institucija, kuri turėtų demonstruoti savo autoritetą. DELFI jau aprašė situaciją, kai Žvėryne gyvenanti turtuolė Lyda Lubienė savo iniciatyva ėmė ir iš valstybinės žemės patraukė tvorą ir želdinius į savo valdas. Ji nelaukė, kol turės reikalų su Nacionaline žemės tarnyba ir gaus privalomąjį nurodymą. Ar tai ne pavyzdys Turto bankui?
Kaip bebūtų, ši institucija jaučiasi iki panagių teisi. Jos pagrindinis argumentas – tvora įregistruota Nekilnojamojo turto registre. Bet nemažiau svarbu ir tai, kad ne viskas, kas teisėta yra teisinga. O šiuo atveju teisingumo nei su žiburiu nerasi.
Privatūs žmonės negalėtų imti ir miške suręsti tvorą – draudžia įstatymas. O jei tvora yra valstybės nuosavybės, tada jau viskas gerai? Tikrai negerai. Tiesiog dvigubi standartai.
Bet turėtų būti atvirkščiai. Visų pirma, valstybė turėtų padaryti viską, kad ji pati netaptų pažeidėja, kad įrodytų, jog preciziškai laikosi įstatymų. Tik tokiu atveju, kai savoje akyje nebėra nei vieno krislo, jau galima to paties reikalauti iš „eilinių“ žemgrobių ir turinčiųjų potraukį nelegalioms statyboms.
Esant dabartinei situacijai, bet kuris žemgrobys pirštu bes į garsiąją Palangos tvorą ir jis moraliai bus teisus. Teisingai supratote: Palangos tvora išbandymas mūsų valstybei. Dabar atėjo metas įrodyti, ko verta Lietuvoje su nelegaliomis statybomis ir žemgrobiais prasidėjusi kova. Ar mūsų valstybei tai svarbu, mes suprasime, tik tada, kai sužinosime, koks likimas laukia „Auskos“ vilos tvoros.