Konferencijos dalyvius papiktino Vyriausybės pritarimas trumpinti prekybos alkoholiniais gėrimais laiką, visiškai uždrausti alkoholio reklamą, taip pat drausti ar bent jau riboti alkoholio prekybą renginių metu. Festivalių ir koncertų organizatorius parėmė ir gausus būrys talentingų bei puikių Lietuvos atlikėjų, virtualioje erdvėje pasklido raginimai pasirašyti peticiją. Tačiau pats, nors ir pritariu minčiai, kad siūlymas drausti prekiauti alkoholiu festivaliuose yra smarkiai perlenkta lazda, suabejojau akcijos „Už#laisvęrokenrolui“ nuoširdumu.

Iš anksto atsiprašau iniciatyvos autorių ir jos rėmėjų, jei mano įžvalgos pasirodys klaidingos. Bet manęs niekaip nepaleidžia mintis, kad po šia rokenrolo skraiste su gaivališku laisvės šūkiu, tikėtina, kyšo stambių alkoholio gamintojų ir importuotojų interesai. Labai panašu, kad tokiomis viešomis priemonėmis, pasitelkus žinomus ir gerbtinus žmones, bandoma daryti įtaką viešajai nuomonei ir politiniams sprendimams. Susidaro įspūdis, kad ten, kur dideli pinigai, tikroji laisvės ir rokenrolo idėja, deja, tėra figos lapelis ar savotiška komunikacinė fonograma alkoholio gamintojų interesams pridengti. Kodėl taip manau?

Pirma. Konferenciją Seime inicijuoja Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio frakcijos Seime nariai. Taip, partijos, kurios lyderiai yra įklimpę į vieną didžiausių, jei ne patį didžiausią politinės korupcijos skandalą Lietuvoje. Ir įklimpę kartu su koncernu, kuris taip pat yra tiesiogiai susijęs su alkoholio pramone. Maža to, ši konferencija, prisiminus alkoholio dėžučių turinio kontekstą, švelniai tariant, kelia klausimų.

Antra. Atrodo, kad alkoholio pramonė samdo geriausius ir savo darbą išmanančius poveikio darytojus (lobistus). Juos galima matyti tiek Seimo, tiek ir Vyriausybės koridoriuose, o jų darbo pėdsakus – ir viešojoje erdvėje. Jie dirba labai gerai ir, pažymėtina, nedaro nieko, kas būtų neteisėta. Bėda ta, kad šiuo konkrečiu ar kitu svarbiu visuomenei klausimu kita pusė, atstovaujanti viešajam interesui, tokių „įtikinėjimo“ profesionalų „įpirkti“ negali, tad ir įtaka sprendimų priėmimo procesui yra nelygiavertė. Be to, ne visų kabinetų durys viešojo intereso gynėjams visada būna atviros. Suprantama, kad diskusijoje dominuojant vienos pusės įtaigai, pasitelkus nuomonės lyderius bei viešumą, poveikio nepadarysi, nebent tik fanatiškų įsitikinimų politikams. Štai kodėl svarbu, kad priimant politinius sprendimus būtų daugiau nuomonių ir pozicijų, daugiau atvirų diskusijų ir argumentų. Gaila, kad pasitelkusi didesnį poveikio priemonių arsenalą, sprendimų priėmimo procesuose vis dažniau galia disponuojanti mažuma įveikia viešąjį interesą. Tai yra rimtas signalas mūsų jaunai demokratijai.

Bet grįžkime prie alkoholio gamintojų. Šie nevengia atviro politinio spaudimo elementų. Štai prieš kelias savaites atvyko du garbingi ponai iš vienos didžiausių pasaulyje alaus korporacijų, valdančios ir garsias, Lietuvos rinkoje dominuojančias alaus daryklas. Jie džentelmeniškai pagrasino pristabdysią investicijas ar net gamybą iškelsią svetur, jei ir toliau didės akcizai ar bus įvedami nauji ribojimai. Nežinau, kaip Jums, bet man, kad ir nepritariančiam tokiai griežtai valdančiosios partijos pozicijai, tai nuskambėjo, kaip spaudimas demokratiniu būdu išrinktiems mūsų valstybės atstovams. Beje, viena šiam koncernui priklausanti alaus darykla, pasinaudodama kilstelėtu akcizu, kilstelėjo ne tik alkoholinio, bet ir nealkoholinio alaus kainas. O anksčiau ta pati alaus darykla pagarsėjo tuo, kad savo darbuotojų profesinę sąjungą už teisę streikuoti padavė į teismą. Tad, sakote, laisvė ir rokenrolas? Tiesa, pastaroji alaus darykla, kaip ir stambiuosius aludarius vienijanti gildija, matyt, garbės reikalu laiko paramą ideologiniam Lietuvos laisvosios rinkos institutui.

Trečia. Nejaugi lietuviškuose muzikos festivaliuose prekyba alkoholiu yra toks svarbus organizatorių pajamų šaltinis? Atrodo neįtikėtinai, pažvelgus į festivalių bilietų kainas. Suprantama, kainuoja viskas, bet gal festivalių ir koncertų organizatoriams net ne prekyba labiausiai rūpi, o, pavyzdžiui, alkoholio pramonės parama už vizualiausiose festivalių vietose iškabintus alkoholio prekinius ženklus? Kai scenoje groja mėgstamos muzikos dievaičiai, o šalia šviečia, mirga alaus ar degtinės logotipas, jis, lydimas gerų prisiminimų, greičiausiai, bus atpažintas ir kituose kontekstuose. Atrodo, kad taip muzikantai įkinkomi į produkto brendingo procesą, o žiūrovai, brangiai sumokėję už bilietą, dar gauna ir alkoholio reklamos dozę?

Ketvirta. Taip, rokenrolas plačiąja to žodžio prasme neatsiejamas nuo laisvės, išsilaisvinimo, maišto idėjų, taip pat – ir alkoholio, kaip dažnai sudėtingo gyvenimo palydovo. Bet ką jis gali turėti bendro su stambiąja alkoholio pramone, kuriai, atrodo, terūpi visuomenės raidos status quo ir jos akcininkų interesai?

Šių eilučių autorius ilgus metus su savo roko grupe nesėkmingai bandė patekti į didžiausių Lietuvos festivalių scenas. Taip, mūsų grupė nebuvo kažkokia ypatinga, talentingesnė, bet tikrai neprastesnė už dalį kitų tuose festivaliuose pasirodžiusių. Ir jei nepatekome ten dėl to, kad mūsų profesionalumas, populiarumo ar kiti kriterijai netiko organizatoriams, tada viskas suprantama. Bet jei neįtikome tik dėl to, kad mūsų dainų tekstai buvo kažkam nepatogūs, tada apie laisvę ir rokenrolą net neverta kalbėti. „Chebra, ko Jūs tikitės, jūsų dainų tekstai tokie politiški, tokie kritiški, norite, kad organizatoriai teisintųsi ir jaustųsi nepatogiai prieš rėmėjus?“, – po kelių metų atkaklių ir bevaisių bandymų man tarstelėjo vienas pažįstamas iš pramogų pasaulio. Tad, laisve, o mano „savicenzūruota“ laisve, kieno vežime važiuoji, to ir dainelę dainuoji.

Beje, linksmas, nors ir nišiniu vadinamas, festivalis „Varom“, kuris yra be alkoholio, taigi ir be alkoholio pramonės paramos (!), nieko blogo mūsų kūryboje neįžvelgė, grojome ten ne vieną kartą. Atmosfera – puiki, tad teiginiai, kad tokiems renginiams būtinai reikia alkoholio ar jos gamintojų paramos, nėra visai teisingi.

Ir penkta. Taip, Lietuvai reikia kokybiškų muzikos festivalių, bet tokių, kuriuose muzika, jos atlikėjai ir žiūrovai būtų svarbiau už alų. Bet, nepamirškite, kad ir jo kai kam norisi. Kita vertus, jei viena valdančioji partija yra uoliai „kirviu užsimojusi“ ir nežada keisti savo sprendimų, tada būtų teisinga jai pagalvoti ir apie kompensacinius mechanizmus kuriantiems žmonėms bei smulkiojo verslo atstovams, kurie dėl to patirs nuostolių arba, dar blogiau, liausis kažką darę.

Be abejo, būtina ieškoti priemonių, kaip stabdyti nesaikingą alkoholio vartojimą ir visas iš to kylančias milžiniškas problemas. Taip, taip, vargiai draudimais ir ribojimais išspręsime jas. Daug kas kalba apie švietimą ir ugdymą. Teisingai. Bet gal dar alkoholio vartojimo priežasčių paieškokime ir mūsų valstybės požiūryje į paprastą žmogų ar galia disponuojančiųjų remiamoje šalies ekonominės ir socialinės politikos kryptyje?