Kad pasiektume šiuos tris tikslus, mūsų ekonomikai reikalingas didesnis augimas ir konkurencingumas. Tai leistų kurti didesnį bendrąjį vidaus produktą ir didesnę jo dalį skirti atlyginimams – tokiu būdu visuomenė turtėtų.

Ekonomikos augimui ir konkurencingumo didėjimui vienas iš esminių veiksnių (greta investicijų) yra žmogiškųjų išteklių potencialas, kuris tiesiogiai priklauso nuo to, kaip mes ugdome jaunąją kartą pradedant vaikų darželiu ir baigiant aukštąja mokykla.

Be abejo, būtų galima tvirtinti, kad pasaulyje yra daugybė pavyzdžių, kai žmonės, nebaigę jokių mokslų, sukuria didžiausias kompanijas ir tampa milijardieriais. Tokių pavyzdžių, beje, yra ir Lietuvoje. Galėtume taip pat rasti gausybę pavyzdžių, kur žmonės, įgiję specialybę vienoje srityje, dirba visai kitoje ir pasiekia gerų rezultatų. Tačiau tokie pavyzdžiai yra išimtys, o ne taisyklės.

Akivaizdu, kad daugiausia gyvenime pasiekia žmonės, kurie studijuodami gavo savo būsimą darbą atitinkantį išsilavinimą ir išsiugdė jam būtinas kompetencijas. Todėl labai svarbu, kad aukštosios mokyklos jaunimui teiktų būtent tokias kokybiškas kompetencijas, kurios reikalingos mūsų visuomenei.

Pasaulyje yra daugybė pavyzdžių, kai žmonės, nebaigę jokių mokslų, sukuria didžiausias kompanijas ir tampa milijardieriais. Tokių pavyzdžių, beje, yra ir Lietuvoje. Tačiau tokie pavyzdžiai yra išimtys, o ne taisyklės.
Rolandas Valiūnas

Jeigu žinios ir kompetencijos, kurias gauna jaunimas, studijuodamas Lietuvos universitetuose, būtų aukščiausio lygio, tai darytų tiesioginę įtaką ne tik jų būsimo darbo kokybei, bet ir verslo plėtrai. Įgiję aukšto lygio kompetencijas jauni žmonės galėtų ne tik kokybiškai dirbti, bet ir patys pradėtų verslus kurdami naujas darbo vietas.

Ar aukštosios mokyklos Lietuvoje studijuojančiam jaunimui šiuo metu suteikia galimybę gauti aukštos kokybės išsilavinimą? Akivaizdu, kad ne. Tad didelė dalis mūsų gabaus jaunimo išvažiuoja studijuoti į užsienį tikėdamiesi ten gauti žinių ir kompetencijų, kurios leistų jiems įgyti konkurencinį pranašumą darbo rinkoje. Gyvename atvirame pasaulyje, talentai renkasi tarp daugybės galimybių. Ir jeigu jie mato, kad gali pasiekti žymiai daugiau baigę studijas užsienyje nei Lietuvoje, jie taip ir daro.

Galėtume sakyti: geriausieji vis tiek išvažiuos, tad ugdykime vidutiniokus, kurie liktų Lietuvoje. Tačiau pažiūrėkime, kiek aukštąjį išsilavinimą Lietuvoje įgijusių žmonių šiuo metu pjausto silkes ar lašišas Norvegijoje arba dirba Anglijos fermose užuot kūrę gerovę sau ir visuomenei mūsų šalyje.

Tad turime atsakyti į klausimą, kaip padaryti, kad mūsų jaunimas turėtų galimybę gauti aukštos kokybės išsilavinimą studijuodamas Lietuvoje.

Galėtume sakyti: geriausieji vis tiek išvažiuos, tad ugdykime vidutiniokus, kurie liktų Lietuvoje. Tačiau pažiūrėkime, kiek aukštąjį išsilavinimą Lietuvoje įgijusių žmonių šiuo metu pjausto silkes ar lašišas Norvegijoje arba dirba Anglijos fermose užuot kūrę gerovę sau ir visuomenei mūsų šalyje.
Rolandas Valiūnas

Pirmiausia būtina pripažinti, kad turėdami tiek aukštųjų mokyklų, kiek Lietuvoje jų yra dabar, neturime resursų jas finansuoti taip, kad galėtume mokėti didelius atlyginimus geriems dėstytojams, kurie mūsų studentams duotų aukštos kokybės žinias.

Kaip iki šiol barstydami resursus, bendros gerovės nepasieksime. Aukštojo mokslo srityje būtina galvoti, kaip konsoliduoti resursus ir efektyviau juos panaudoti, kaip padaryti taip, kad mūsų universitetai įeitų į, pavyzdžiui, pasaulio universitetų šimtuką ir žmonės atvažiuotų studijuoti pas mus, o ne mūsų jaunimas išvažiuotų ir, kaip dažnai atsitinka, nebegrįžtų.

Racionalus išteklių konsolidavimas optimizuojant aukštųjų mokyklų tinklą duotų pagrindą kokybiškoms studijoms. Jį įvykdžius laimėtų tiek valstybė, tiek studentai, tiek aukštosios mokyklos, tiek visuomenė.
Kalbant apie tinklo optimizavimą, pasigirsta nuogąstavimų, kas atsitiks su reorganizuojamų aukštųjų mokyklų studentais. Baimintis čia tikrai nėra ko, priešingai – pertvarkius tinklą studentai toliau studijuos ir baigs kitą – geresnę aukštąją mokyklą. To mūsų šaliai bei mūsų jaunimui ir linkiu.

Net neabejoju, kad atsiras „šviesuolių“, kurie pasakys: visa tai oligarchų, kapitalistų ir turčių sąmokslas. Apmokestinkim juos, atimkim neteisėtai užgrobtą turtą ir visiems gyventi bus geriau. Ką gi, tam ir yra demokratija: galimos įvairios nuomonės.