Visi rinkimų kampanijos dalyviai rinkimams išleido 6,6 milijono eurų. Absoliuti dauguma iš 21 rinkimuose dalyvavusių partijų turėjo pakankamai lėšų išlaidoms padengti, išskyrus Valstiečių ir žaliųjų sąjungą, kuri teturėjo vos 24 proc. reikiamos sumos.
Ne naivuoliams kyla klausimas, kaip galima triuškinamai laimėti rinkimus neturint tam lėšų? Oficialiai jie nuosavų partijos lėšų rinkimams ir negalėjo turėti, nes partijoms pajamų šaltiniai griežtai riboti. Tuo tarpu kitos penkios Seime atstovaujamos partijos rinkimams ruošėsi iš anksto ir galėjo rinkimams skirti nuo 100 tūkst. iki 494 tūkst. eurų nuosavų lėšų.
Tai, kad valstiečių iždas buvo tuščias, visai nestebina, nes vienas iš partijos pajamų šaltinių – nario mokestis – apgailėtinas: vos 7 tūkst. eurų per metus, ir tai tikėtinai suneštas jau po įvykusių Seimo rinkimų, užėmus vadovaujančius postus. Palyginimui – LSDP per metus nario mokesčio surenka 323 tūkst. eurų, o vien du socialdemokratai, europarlamentarai, nario mokesčio sumoka pusę tos sumos, kurią suneša visi daugiau kaip 4 tūkstančiai Valstiečių ir žaliųjų sąjungos narių.
Nedaug teparėmė valstiečius ir gyventojai, skirdami partijoms 1 procento dydžio paramą nuo sumokėto metinio pajamų mokesčio. Šis pajamų šaltinis valstiečių kasą papildė 44 tūkst. eurų, kai kitas partijas žmonės parėmė net po 200 tūkst. eurų.
Neturėdami pakankamo politinio įdirbio, negalėjo valstiečiai tikėtis ir gausesnio valstybės skiriamų asignavimo iš biudžeto, kurių rinkimams jie tegalėjo skirti 30 tūkst.eurų, kai jų oponentinės partijos šių lėšų skyrė nuo 219 tūkst. iki 787 tūkst. eurų. Taip eidami į rinkimus valstiečiai viso labo tesukrapštė 270 tūkst. eurų, kuriuos sunešė patys kandidatai ir paaukojo juos remiantys fiziniai asmenys.
O kaip su išlaidomis, kurių pareikalavo rinkimų reklama? Čia valstiečiai vieni iš lyderių, nes sugebėjo išleisti net 1 mln. 245 tūkst. eurų, o tai 4,6 karto daugiau negu turėjo išteklių. Kaip galima išleisti daugiau kaip milijoną, visai jo neturint? Stebuklų nebūna, nes pasibaigus rinkimams valstiečiai iš tos milijoninės išlaidų sumos paslaugų tiekėjams liko skolingi 974 tūkst. eurų. Tik dar dvi partijos apsiskaičiavo ir natūraliai sukaupė virš 100 tūkst.eurų skolų, bet jų deficitas buvo net 8 kartus mažesnis už valstiečių.
Tad kas buvo tie geradariai, kurie teikė reklamines paslaugas be jokio atlygio? Didžiąją dalį sudarė reklama televizijoje – 232 tūkst. eurų, spaudos reklamos paslaugos – 339 tūkst. eurų, internetinė reklama – 161 tūkst. eurų ir paslaptingai įvardijama „kita politinė reklama“ – 238 tūkst.eurų.
Vadinasi, visi šie reklamos subjektai finansiškai rėmė Valstiečių ir žaliųjų sąjungą, nes jų sąnaudas kažkas turėjo padengti. Tačiau jie yra juridiniai asmenys, o pagal Politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo bei finansavimo kontrolės įstatymą, partijas finansuoti draudžiama. Be to, sudarant paslaugų sutartį rengėjas paprastai prašo avansinio mokėjimo, o galutiniam atsiskaitymui skiriamos 3-5 dienos. Bet tai turbūt negalioja Valstiečių ir žaliųjų sąjungos atžvilgiu.
Ar Vyriausioji rinkimų komisija to nematė, toleravo draudžiamą rinkimų kampanijos dalyvio finansavimą, o rinkimų rezultatus patvirtino, nors jie pasiekti akivaizdžiai pažeidžiant galiojančius įstatymų reikalavimus?
Iš to kyla ir rinkimų legitimumo klausimas. Pripažinus, kad politinės kampanijos dalyvis pažeidė minėtą įstatymą, jam valstybės biudžeto asignavimai neskiriami.
Ar taip ir bus, netrukus pamatysime.