Vieni siūlo „Sodros“ mokesčius didinti 6 proc., antri – nurodinėti žiniasklaidai, kiek eterio laiko ar puslapių ji tegali skirti valdžios kritikai ir t. t. O dar švietimo ir mokslo ministrė išlindo su savo pasiūlymu trumpinti moksleivių atostogas. O tai esą padės pasiekti geresnių mokymosi rezultatų, nes dabar mūsų moksleivių matematinis ir visoks kitoks raštingumas neva gerokai atsilieka nuo kitų valstybių moksleivių.
Nenuostabu, kad prieš tokį ministrės pasiūlymą atsirado dvi internetinės peticijos, vieną kurių jau pasirašė apie 3 tūkst. žmonių, kitą – per 30 tūkst. O vienas iš pasirašiusiųjų pateikė puikų komentarą: „Panašiai buvo įsisavinami plėšiniai Tarybų Sąjungoje – užsėti kuo daugiau hektarų, o ne didinti derlingumą. Rezultatai bus panašūs.“
Labai taiklus palyginimas. Kas iš to, kad burokais ar kopūstais užsodinsime kuo daugiau hektarų, jei žemė nebus tręšiama, bus apaugusi piktžolėmis? Taip ir su ilgesniais mokslo metais. Ar moksleivių raštingumas padidės (nors nuolat skambantys pranešimai apie mūsų jaunuolių medalius įvairių mokslų tarptautinėse olimpiadose leidžia suabejoti, kad tas raštingumas labai mažas ir gerokai nusileidžia kitų šalių moksleivių raštingumui) dėl to, kad jie ilgiau vasarą trinsis mokyklos suoluose, tačiau nebus tobulinamos ugdymo programos? Neabejoju, kad nepadidės. Kas yra motyvuotas gerai mokytis, tas ir mokosi, o nemotyvuotų ir vasarą labiau mokytis nepriversi. Ir joks atostogų trumpinimas tam nepadės. O gal net bus dar mažesnė motyvacija mokytis.
Prisiminkime, kad birželį vyksta egzaminai. Tose mokyklose, kur yra egzaminų centrai, egzamino dieną pamokos nevyksta – kad netrukdytų egzamino. Mokiniams organizuojama įvairi pažintinė veikla. Po tokių dienų sunku įsijungti į darbą. Dalis mokytojų yra įtraukiami į egzaminų vykdymo komisijas, birželio pradžioje vyksta mokyklinio lietuvių kalbos egzamino taisymas, dalis lituanistų įtraukiama į komisijos darbą. Kas tuo metu ves jų pamokas?
Kai kurie mokytojai važiuoja taisyti valstybinių egzaminų. Taigi neaišku, kaip būtų išspręsta mokytojų trūkumo problema. Negi įdarbinsime šimtus mokytojų vienam mėnesiui, o po to juos atleisime? Mokytojai egzaminų sesijos metu ir taip yra pervargę, nes taiso darbus iki išnaktų, o po beveik bemiegės nakties – vėl į darbą. Reikėtų mokytojų padėjėjų. Ne tik tam, kad jie pedagogus galėtų pavaduoti egzaminų sesijos metu, bet ir padėtų per visus mokslo metus, nes klasėse daug mokinių, daugėja turinčių elgesio sutrikimų, kuriuos sunku sudominti, priversti dirbti ir t. t. Bet tų padėjėjų nėra.
Vienas iš argumentų, kodėl reikia ilginti mokslo metus – Lietuvos moksleiviai turi vienas iš ilgiausių atostogų Europoje. Įdomu, kodėl į kitas valstybes nesidairome, kai vyksta ginčai dėl to, ar didinti minimalią algą ar ne, kai politikams dreba rankos balsuojant dėl pensijų padidinimo keliais varganais eurais? Be to, nepamirškime, kad mūsų mokyklos buvo statomos tada, kai ir nebuvo planuota dirbti vasarą, todėl tam nėra pritaikytos.
Vasarą, esant karščiui, dalyje kabinetų dirbti visiškai neįmanoma, kai kuriuose kabinetuose nėra net užuolaidų, jau nė nekalbu apie kondicionierius, vaikams sunku susikaupti, nebėra produktyvaus darbo. Tai būtų tik mokinių bei mokytojų kankinimas.
Galų gale jau ir dabar, kai mokslo metai neprailginti, paskutines dvi savaites tevyksta mokslo imitacija. Trimestrai išvesti, organizuojamos sporto, šokių, kitokios dienos, nes visa metams suplanuota ugdymo programa būna užbaigta.
Tad kodėl iš vaikų norime atimti dalį vasaros, kurią jie galėtų praleisti su tėvais, seneliais? Galėtume atimti nebent tuo atveju, jei būtume įsitikinę, kad tai bent duos apčiuopiamos naudos. Deja, taip nėra. Todėl ministrė neturėtų skubėti su savo idėjomis ir visų pirma įsiklausyti, ką šneka moksleiviai, jų tėvai bei pedagogai.