A. Užkalnis. Mums reikia daugiau ginklų, ne mažiau

Tragedijos pasipylė Lietuvoje viena po kitos, kaip blogos televizijos laidos, kurios dauginasi ir veisiasi prodiuserinėse kompanijose, kaip negražūs triušiai.

Aš nenoriu pasirodyti nejautrus, bet kiekvieną kartą, kai kadre pasirodo policijos automobiliai ir supranti, kad čia naujienos ne apie reidą sostinės Pylimo gatvėje, atsidūstu ir liūdnai laukiu visuomenės nuomonės parado. Tai, kas bus siūloma („kad tokios nelaimės nesikartotų“), taip pat lengvai nuspėjama, kaip ir sveikinimai pageidavimų koncerto laidoje.

Aš nekalbu apie politikus. Aš kalbu apie tuos, iš ko politikai dažniausiai mokosi: kvailiausius visuomenės narius, kurie visą laiką išlenda su tais pačiais reikalavimais. Politikai iš jų semiasi pasiūlymų, kuriuos paskui išsitraukia posėdžių salėse ir bando paversti įstatymais.

Kas yra tie visuomenės nariai, iš kurių ateina šie pasiūlymai? Tie, kas mažiausiai supranta, visada labiausiai įsitikinę savo teisumu, ir jie viskam turi receptus, ir tie receptai visada paprasti. Ar ką nors užmuša ir sudegina bagažinėje, ar vaiką įmeta į šulinį, ar kelių erelis įvažiuoja į stotelę, ar teroristas sunkvežimiu traiško žmones, ar kas nors iššaudo savo šeimą, visada tas pats patarimų komplektas.

1. Grąžinti mirties bausmę.
2. Ne šiaip nušauti, bet dar kankinti, kad žinotų.
3. Iš visų konfiskuoti visą turtą ir padalinti jį kitiems.
4. Deportuoti užsieniečius.
5. Padaryti galą patyčioms, nes vaikai skaito žiniasklaidą ir internetą, o paskui išauga žudikais.
6. Sumažinti Seimo narių skaičių.

Tos išmintys kartojasi kaskart, jas galima vardinti atmintinai, net nebereikia skaityti interneto komentarų ir trečiarūšių politikų pasisakymų trečiarūšėse televizijos laidose. Niekas nesikeičia.
Dabar atsirado naujas dalykas: pasirodo, Lietuvoje per daug šaunamųjų ginklų ir juos per lengva gauti (tai nesąmonė, Lietuvoje šaunamieji ginklai ir jų įsigijimas yra griežtai reguliuojami, ir nusikaltimų, susijusių su jais, yra vienetai, bet širdžiai neįsakysi, todėl tie, kas nori siūlyti, tikrai siūlys). Kažkas net išvedė loginę seką: jei įtariamasis nebūtų turėjęs šaunamojo ginklo, tai nelaimingoji šeima nebūtų nužudyta.

Natūrali mūsų reakcija į nelaimę – reikia išsiaiškinti, kaip čia atsitiko, kad kažkas kažkam kažko neuždraudė. Draudimus, atrodo, visi mėgsta ir nori jų kuo daugiau, tačiau tik tokiu atveju, kai jie bus nukreipti į kažką kitą. Tada draudimai ir ribojimai yra gerai, tik tegul man jų niekas netaiko.
Žmonės nepatenkinti, kad oro uostuose yra saugumo patikra, ir reikia nusiauti batus ir ištraukti kompiuterius ir planšetes, tačiau, jei kas nors atsitinka, visi kaltina oro uostus, kad dar mažai tikrina. Tie patys žmonės slapčia džiūgauja, kai apsaugos darbuotojai nepastebi skysčių jų rankiniame bagaže („ką jie mato ten tame ekrane, nieko jie nemato“), tačiau kai tą patį padaro teroristai ir ką nors susprogdina, tada jau blogai.

Jei nenorime telefoninių sukčių siautėjimo, reikia uždrausti mobiliuosius telefonus, kuriais jie skambina, banko sąskaitas, iš kurių švarina pinigus, ir degalines, prie kurių lengvatikiai atidavinėja pinigus. Tiesa, kai viską šitą uždrausim, dar uždrauskim parduotuvių tinklų per didelius pelnus – tas dalykas jau gyvena kai kurių dundukų svajonėse, paminėsit mano žodį, dar ir šitą išsitrauks.

Andrius Užkalnis

Kai sunkvežimiai traiško žmones arba BMW daužo stoteles (šiaip jau turėčiau pridurti, kad ten vairuotojai dažnai tikrai yra bepročiai – šiandien mačiau, kaip automobilis su trimis raidėmis lenkė kitus per kelias eismo juostas ir staigiai suko, vos nepalįsdamas po troleibuso ratais: tikėtina, ieškojo stotelės), tai visi nori, kad kaip nors sugriežtintų teises vairuoti, pirkti arba nuomotis automobilius. Nes tai yra visada atsakymas. Padarykim tvarką, kad automobilius galima būtų vairuoti tik nuo trisdešimties metų, ir tik valstybės patvirtintais maršrutais, ir tik darbo dienomis.

Paprastų atsakymų partija dabar yra Seime: jei nori, kad žmonės mažiau gertų, reikia riboti alkoholio pardavimą, jei nori, kad jaunimas nenorėtų gerti, reikia uždrausti reklamas, nes žmonės užsimano svaigalų nuo reklamos, o jei nenori, kad žmonės pirktų pigesnį alkoholį, kai jam yra akcijos, tai reikia uždrausti rašyti parduotuvėse, kad yra akcijos.

Jei nori, kad žiniasklaidoje būtų daugiau gerų žinių, reikia prigrasinti žiniasklaidai, kad rašytų daugiau gerų žinių. Ir, jei nenorime telefoninių sukčių siautėjimo, reikia uždrausti mobiliuosius telefonus, kuriais jie skambina, banko sąskaitas, iš kurių švarina pinigus, ir degalines, prie kurių lengvatikiai atidavinėja pinigus. Tiesa, kai viską šitą uždrausim, dar uždrauskim parduotuvių tinklų per didelius pelnus – tas dalykas jau gyvena kai kurių dundukų svajonėse, paminėsit mano žodį, dar ir šitą išsitrauks.

Ir tada, kai pristigsime idėjų, galime uždaryti visus ritualinių paslaugų biurus, ir tada žmonės nustos mirti ir gyvens amžinai. Ko jūs juokiatės – tokia pati logika, kaip ir su alkoholiu.

Kai jau manėme, kad nėra daugiau ką drausti, tai dabar reikia padaryti kažką su ta sritimi, kur jokios sisteminės problemos nebuvo, ir dabar nėra – su šaunamaisiais ginklais. Jau perskaičiau ekspertų išvadų, kad nepakankamai tikrinama psichinė sveikata, girdi, jei kažkas elgiasi adekvačiai, tai jam gali būti parduotas ginklas. Žinoma, kodėl nepareikalavus gydytojų uždaryti būsimus pirkėjus į psichiatrinę ligoninę mėnesiui-kitam, kad būtų atliktas išsamus jų tyrimas, tada visiems bus ramiau. Ir tada leisti nusipirkti šautuvą, bet be kulkų. Tegu atskirai parašo paraišką šaudmenims gauti ir pasiaiškina, kaip kiekvieną jų ketina panaudoti. Tada mums visiems tikrai bus saugu ir tragedijos nepasikartos.

Ir tada, prašau, grąžinkime mirties bausmę.