Štai dalis tokių teiginių:

„Kaip plačiai žinoma politiką bei žiniasklaidą sekančių žmonių sluoksniuose, Rūta Grinevičiūtė-Janutienė paskalų be didelių pinigų negamina.“

„Tai perkama ir parduodama žiniasklaida.“

„Jeigu pažiūrėsime, už kokių interesų visą laiką stovėjo ir kokius interesus stūmė Rūta Grinevičiūtė–Janutienė, tai, be abejo, sąsajos su Rytų kaimynės pastebimais interesais, na jos labai akivaizdžios.“

Natūralu, kad perskaičius tokius kaltinimus R. Janutienė 2016 m. gegužės 14 d. kreipėsi į teismą privataus kaltinimo tvarka. Kadangi M. Adomėnas kaip Seimo narys turi parlamentinę neliečiamybę, tai Vilniaus Apygardos teismas 2016 m. rugsėjo 14 d. priėmė nutartį Nr. 1-281-851/2016, kurioje teismas prašo Generalinio prokuroro kreiptis į Seimą prašant jo leisti Seimo narį M. Adomėną patraukti baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 154 str. 1 dalį (šmeižimas). Generalinis prokuroras savo 2017 m. sausio 9 d. rašte Nr. 17.2-232 kreipėsi į Seimą prašydamas atimti iš M. Adomėno parlamentinę neliečiamybę.

Seimo statuto 22 ir 23 straipsniuose apibrėžta teisinio Seimo nario neliečiamumo sąvoka ir jo atėmimo procedūra.

22 straipsnis. Seimo nario asmens neliečiamybė

1. Seimo nario asmuo neliečiamas.

2. Seimo narys už balsavimus ar kalbas Seime, t. y. Seimo, Seimo komitetų, komisijų ir frakcijų posėdžiuose negali būti persekiojamas, tačiau už asmens įžeidimą ar šmeižtą jis gali būti traukiamas atsakomybėn bendra tvarka.

3. Seimo narys be Seimo sutikimo negali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn, suimamas, negali būti kitaip suvaržoma jo laisvė (...).

23 straipsnis. Seimo nario asmens neliečiamybės atėmimas

1. Išklausius generalinio prokuroro pranešimą dėl Seimo nario patraukimo baudžiamojon atsakomybėn, suėmimo ar kitokio jo laisvės suvaržymo, Seimo posėdyje daroma ne trumpesnė negu vienos valandos, bet ne ilgesnė negu dviejų valandų pertrauka. Po pertraukos Seimas priima vieną iš dviejų sprendimų:

1) sudaryti tyrimo komisiją dėl sutikimo Seimo narį patraukti baudžiamojon atsakomybėn, suimti ar kitaip suvaržyti jo laisvę (...).

Komisija buvo sudaryta ir, 2017 m. kovo 16 d. išnagrinėjusi jai pateiktą medžiagą, priėmė tokį sprendimą: už teisinio imuniteto atėmimą balsavo 4 komisijos nariai, prieš – 5, susilaikė – 2. Taigi komisija nepritarė teisinio imuniteto atėmimui.

Tačiau Seimas savo 2017 m. kovo 23 d. plenariniame posėdyje dauguma balsų nepritarė komisijos siūlymui. Už komisijos nuomonę balsavo 15 Seimo narių, prieš – 46, susilaikė –12. Pažymėtina, kad balsavime dalyvavo tik 3 TS-LKD nariai.

Kadangi jokio kito dokumento balsavimui nebuvo pateikta, tai M. Adomėno imuniteto klausimas pakibo ore. Kaip bus sprendžiamas klausimas toliau – dar pamatysime. Dabar grįžkime prie teisinio imuniteto sąvokos, kuri aprašyta Seimo statuto 22 straipsnyje: „Seimo narys už balsavimus ar kalbas Seime, t. y. Seimo, Seimo komitetų, komisijų ir frakcijų posėdžiuose negali būti persekiojamas, tačiau už asmens įžeidimą ar šmeižtą jis gali būti traukiamas atsakomybėn bendra tvarka“.

Prisiminkime M. Adomėno pasakytus žodžius Seime spaudos konferencijos metu Ar juose pateikta kurių nors įstatymų ar Seimo nario pozicijos kritika ar konkrečiais faktais nepagrįsti kaltinimai žurnalistei? Atsakymą į šį klausimą raskite patys.

Ir pabaigai išvada: jei tokius kaltinimus būtų viešai išsakęs ne Seimo narys, o eilinis pilietis, tai jis turėtų juos pagrįsti teisme. Tuo tarpu Seimo narys gali kalbėti tai, kas jam ant liežuvio ir likti apsaugotas nuo teisinio persekiojimo.

Juk gerai žinoma tokia tiesa: kas leidžiama Jupiteriui, tas neleidžiama jaučiui. Ypač jei Jupiteris yra TS-LKD narys. Argi ne taip, didžiai gerbiamas TS-LKD pirmininke?