Gruodžio viduryje, kai prisiekė premjero Sauliaus Skvernelio komanda, viešąją erdvę užplūdo lavina teigiamų atsiliepimų. Su naujomis viltimis pasitiktas ministrų kabinetas – kompetentinga, geros reputacijos komanda.

Deja, bet šios visuomenės paramos dauguma ministrų kol kas neišnaudoja. Pirmųjų rimtų ir nekasdieninių darbų kol kas tik keletas ir neaišku, kaip jie judės toliau.

Taigi ką įsimintino padarė naujoji valdžia per tris praėjusius mėnesius? Visų pirma, ji padidino mokesčius tūkstančiams žmonių – smulkiesiems verslininkams ir kūrėjams. Tai dar vienas smūgis tiems, kurie dirba savarankiškai ir neprašo valdžios malonės.

Liberalai būtų darę priešingai – mes skatintume naujų darbo vietų kūrimą ir žmonių pajamų didinimą. Per pirmuosius darbo mėnesius būtume sumažinę pelno mokestį verslą plečiančioms įmonėms, kad jos turėtų paskatą toliau investuoti Lietuvoje. Būtume pradėję mažinti darbo mokesčius, nes tai padarius žmonių atlyginimai augtų greičiau. Tai būtų aiškus Vyriausybės signalas dirbantiems žmonėms, kad jie matytų savo ateitį Tėvynėje.

Valstiečiai dvigubai pakėlė akcizus alui ir vynui. Ar dėl to žmonės pradės gerti dvigubai mažiau? Vargu. Esu įsitikinęs, kad žmonės mažiau gers, kai turės darbą. Didesniais akcizais gyvenimu nusivylusių tautiečių tikrai neišgydysime. Liberalai daugiau dėmesio skirtų ne mokesčių didinimui, o naujų darbo vietų kūrimui.

Liūdina, kad urėdijų reforma sukėlė tiek aistrų, kad per pirmąjį šimtadienį premjerui jau tenka diskutuoti apie galimą Vyriausybės žlugimą. Ar dėl to ambicingi darbai nesustos? „Lietuvos pašto“ pertvarka jau sustabdyta.

Ypač nuliūdino tris mėnesius trukęs būsimų Ministrų kabineto darbų plano rengimas. Paskendę tarp daugybės šio plano juodraščių ministrai puolė išsižadėti pačių sugalvotų, tačiau visuomenės kritikos sulaukusių, idėjų.

Daugumą žmonių labiausiai domino būsima šios Vyriausybės mokesčių politika, nuo kurios priklausys kaip Lietuvos žmonės gyvens ateinančius keturis metus, kokį klimatą sudarysime darbo vietas kuriančiam verslui, ar padidinsime mūsų šalies patrauklumą tarp investuotojų. Tačiau aiškių atsakymų iki šiol taip ir nesužinojome.

Paaiškėjo, kad ministrai dar tik aiškinsis ir analizuos, ką reikėtų daryti. Bijau, kad taip praeis ir visi metai. Dar kartą tapo akivaizdu, kad valstiečiai valdyti Lietuvą atėjo visiškai nepasiruošę, o dauguma jų rinkiminių pažadų jau išmesti į istorijos šiukšlyną.

Mus džiugina, kad ši Vyriausybė bet jau nesižavi Ramūno Karbauskio propaguojamu draudimų ir žmonių laisvių ribojimo vajumi. Liberalai nuo pat pradžių žadėjo paramą Lietuvos žmonėms naudingiems Vyriausybės darbams. Ir mes savo pažado laikysimės.