Suteikti gyvybę, bet jos nemylėti, neužtikrinti jai būtinų poreikių, naudotis ja kaip piniginiu šaltiniu svaigalams įsigyti – nėra vertybė. Vertybė – vaiką mylėti, sukurti jam saugią, tvirtą emocinę aplinką, savo pavyzdžiu auklėti, kad pinigai turi būti uždirbami, o ne gaunami – tokias šeimas valstybė turi remti, padėdama jų atžaloms gauti gerą išsilavinimą, susikurti tvirtą materialinį pagrindą ir būti laimingais, dorais žmonėmis.
Švietimas – tai ką mes išmokstame, kokius fizinius ar protinius įgūdžius įgauname. Skaityti, rašyti, skaičiuoti, pažinti pasaulį ir išmanyti jo vystymosi dėsnius privalome. Bet to neužtenka. Mokykloje atradus savo stipriąsias puses ir jas lavinant, noriai lankysime pamokas ir būtent mums tinkamą užklasinę veiklą, užaugsime pasitikinčiais ir galinčiais pasirūpinti savimi bei kitais žmonėmis. Užtikrinus tinkamą pragyvenimo lygį, nekyla poreikis gyventi iš pašalpų. Sėkmingi žmonės poreikio kenkti kitiems neturi.
„Pasakyk, kas tavo draugas, pasakysiu – kas tu“, – esame girdėję šį posakį. Tai ką matome, ką girdime, apie ką mąstome ir veikiame – daro mus tuo, kas esame. Geranoriškoje, intelektualioje aplinkoje formuojasi asmenybės. Tačiau toje aplinkoje, kurioje girdi pykčio ir patyčių perpildytas temas, nejučiom apie jas mąstai, komentuoji, nukreipi mintis ta linkme. Kartą padarius blogą veiksmą, pakartoti tai – jau lengviau. Aplinkos informacinis srautas vienas labiausia asmenybę veikiančių faktorių.
Užimtumas ugdo charakterį, išmoko gebėjimų ir disciplinos. Reguliariai sportuojant, lankant muzikos, menų mokyklas, įvairius būrelius, ugdoma valia, įpročiai dirbti, fizinė ir psichologinė ištvermė, pasitikėjimas savimi, gebėjimas atsispirti pagundoms. Dalyvavimas konkursuose ar varžybose moko siekti ir garbingai kovoti dėl tikslo. Tuo tarpu reguliarus vėlyvų vakarų praleidimas gatvėse neretai reiškia alkoholio vartojimo ar narkotikų išmėginimo pradžią. Kokiame pasaulyje augi, tokį jį ir pats kuri.