Nenoriu nepagrįstai kažką supeikti ar kažką pagirti, todėl remsiuosi konkrečiais faktais, kuriuos pateikė JAV interneto portalas „The Huffington Post“, o pastarojo publikaciją perspausdino DELFI. Pastaraisiais metais Lietuvos BVP augimas – kur kas didesnis nei kitų Europos valstybių, pagal „Bloomberg“ 2017 m. Inovacijų indeksą Lietuva yra viena iš pasaulio lyderių, Lietuva – tarp 30-ies pažangiausių šalių Pasaulio banko „Going Business“ indekse, prestižinis JAV verslo žurnalas „Forbes“ įtraukė Lietuvą į kasmetinį Palankiausių verslui valstybių sąrašą ir t. t. Visko neminėsiu, nes norintys gali persiskaityti minėtą publikaciją.
Kitaip tariant, kol Andrius Kubilius gyrėsi, kad apie tai, kaip jis įveikė krizę, galima vadovėlį parašyti, Lietuva ritosi žemyn, o pasikeitus Vyriausybei prasidėjo spartus ėjimas į priekį. Ir jis būtų dar didesnis, jei Algirdo Butkevičiaus Vyriausybei nebūtų buvusi užkrauta milžiniška našta – grąžinti nusavintas pensijas, atstatyti algas biudžetininkams, įvairias išmokas ir t. t. O dar ir Rusija ėmė žvanginti ginklais, todėl partijos susitarė didinti finansavimą gynybai. Todėl konservatorių ir liberalų priekaištai pernai kadenciją baigusiai Vyriausybei nepagrįsti, ji labiau nusipelno pagyrimų.
Kodėl tada trims valdžią sudariusioms partijoms – socialdemokratams, Darbo partijai bei „Tvarkai ir teisingumui“ – nepavyko joje išsilaikyti (tiesa, formaliai žiūrint socialdemokratai išsilaikė, tačiau Vyriausybėje jie jau griežia toli gražu nebe pirmuoju smuiku)? Visų pirma, koalicija nemokėjo visuomenei parodyti, ką per ketverius metus pavyko pasiekti. Kažkodėl to ir nebuvo stengiamasi padaryti, nors būtų pakakę kad ir to, ką paskelbė „The Huffington Post“. Čia – didžiausias akmuo į buvusio premjero A. Butkevičiaus daržą. Toks nesirūpinimas viešaisiais ryšiais paskandino ir socialdemokratų koalicijos partneres.
Darbo partijai koją pakišo ir dar vienas dalykas. Taip, ji akcentuodavo, kad sąžiningai vykdė rinkimų pažadus (kad ir dėl nuoseklaus minimalios mėnesinės algos didinimo), tačiau padarė klaidą neatsiribojusi nuo taip vadinamoje „juodosios buhalterijos“ byloje figūravusių partijos atstovų. O tai buvo labai svarbu. Pavyzdžiui, Liberalų sąjūdžiui turbūt didžiausias šalies istorijoje politinis skandalas su buvusiu jų vedliu Eligijumi Masiuliu visiškai nepakenkė. Rinkėjai nuo jų nenusisuko. Pakako parodyti, esą partija su korupcija visiškai nesusijusi ir paaukoti E. Masiulį.
Kita vertus, Lietuvoje rinkimai praktiškai visada vyksta švytuoklės principu: valdančiosios koalicijos lyderė per sekančius rinkimus praktiškai neturi šansų laimėti, žmonės visada mėgsta tamsius arkliukus, tikėdamiesi, kad jie „kažką padarys“. Šįkart buvo neįvertinti geri praėjusios Vyriausybės darbai. Pasakyčiau, kad tai ne vien tik viešųjų ryšių problema.
Manau, kad didelė dalis Tautos pikta ant buvusios Vyriausybės dėl euro įvedimo. Tiksliau, ne tiek dėl euro, kiek dėl pasekmių – žvėriškai išaugusių kainų. O čia jau didžiausias akmuo į tuometinio ūkio ministro socialdemokrato Evaldo Gusto daržą. Naivus politikas tikėjosi, kad verslininkai nepiktnaudžiaus tik dėl to, kad pasirašė geros valios memorandumą (kitaip tariant, raštiškai pasižadėjo nepiktnaudžiauti), o kai kurie dar ir gavo lipdukų su užrašais, kad yra skaidrūs. Deja, vėliau ne vienas lipdukų turėtojas buvo pričiuptas kaip pasinaudojęs euro įvedimu didesniam pelnui gauti.
Dabar pradėjo dirbti nauja Vyriausybė. Tačiau startas kol kas atrodo labai liūdnai. Iki šiol net nepagalvota, kaip bus įgyvendinta jos pačios sugalvota programa, o premjeras Saulius Skvernelis į visus klausimus atsakinėja labai aptakiai: „žiūrėsime“, „pamatysite“. Kol kas akcentuojami tik tautiniai kostiumai, muzikos instrumento pirkimas ir kiti, toli gražu ne fundamentalūs dalykai. Tikėkimės, naujoji valdžia įsivažiuos, o po 4 metų rinkėjai nesigailės, kad balsavo ne už tuos ir kad Lietuva pasauliniuose reitinguose nusirito žemyn, kaip A. Kubiliaus Vyriausybės laikais.
P. S. Konservatoriai mėgsta teisintis, kad valdyti šalį buvo sudėtinga dėl ekonominės krizės. Tačiau ji kamavo praktiškai visą pasaulį, tad ir galimybės kilti ar smukti reitinguose visoms buvo vienodos. Tačiau Lietuva ta „galimybe“ pasinaudojo labiau už kitus.