Kairioji politinė jėga – socialdemokratai – pavasarį tiesiogiai rinks naująjį partijos pirmininką. Ar svarbu, kas juo, Socialdemokratų partijos pirmininku, bus? Taip, svarbu, nes kairiajame politiniame fronte reikia pokyčių. Bet dar svarbiau, ne kas juo bus, o koks jis – socialdemokratų pirmininkas – turi būti.
Visame demokratiniame pasaulyje pirmenybė teikiama brandžiai lyderystei, reikšmingai politinei patirčiai, aiškioms vertybėms ir gebėjimui telkti.
Ar didėjanti nelygybė – pažangos rodiklis?
Esu įsitikinęs: svarbiausia, kad naujasis partijos pirmininkas – kas juo bebūtų išrinktas – atskirtų, kur yra kairė ir kur yra dešinė. Socialdemokratų pirmininku turėtų būti žmogus, kurio širdis – visada kairėje. Kai širdis tabaluojasi iš kairės į dešinę, iš dešinės – į kairę, anksčiau ar vėliau ištinka „politinis infarktas“. Ir tai – ne tik apie socialdemokratus.
Reikia žmogaus, kurio negąsdina žodžiai „socialinis teisingumas“, „progresiniai (solidarumo) mokesčiai“, „kairioji politika“, „socialinės garantijos“, „profesinė sąjunga“.
Kairioji politika ir kairioji lyderystė pirmiausia yra diskusija, o ne įsakymai iš viršaus, kaip turi galvoti eilinis partijos narys ar gyventojas. Dialogas (o ne monologas) reiškia ir daugiau nesuvaidinto dėmesio partijos skyriams. Jei nesikalbėsime partijos viduje, kaip mes susikalbėsime su rinkėjais?
Arba keičiamės, grįžtame prie savo vertybių, arba išnykstame. Arba keičiame partijos valdymą, arba rinkėjai pasirinks kitus.
VERTYBĖS plius šiuolaikinė VADYBA. Štai ko šiandien reikia socialdemokratams. Tai reiškia ir pažadų rinkėjams vykdymą: pažadėjai – padaryk. Žadėjome progresinius (solidarumo) mokesčius nuo visų pajamų – darykime viską, kad jie būtų įvesti, užtikrinant ir visuotinį pajamų bei turto deklaravimą.
Žadėjome užtikrinti orią senatvę – privalome rasti išteklių, kaip tą padaryti.
Įsipareigojome stabdyti emigraciją – tai ir saugokime savo žmones. Remkime jaunas šeimas, užtikrinkime užimtumą ir socialinį saugumą, įstatymais skatinkime smulkųjį verslą.
Nors pasaulis sparčiai keičiasi, pamatiniai kairiosios politikos principai nepasikeitę – socialinis teisingumas, solidarumas ir lygybė. Laisvė, demokratija ir taika. Globaliame pasaulyje šias vertybes išsaugoti tampa vis sunkiau ir sunkiau. Net nesaugu, nes dešiniųjų gali būti apšauktas „pažangos stabdžiu“.
Ar didėjanti nelygybė ir atskirtis – pažangos rodiklis?
Kairieji – būtinybė, bet...
Skaudu ir pikta, bet negaliu nesutikti su didelę patirtį turinčiais politologais Algiu Krupavičiumi ir Kęstučiu Girniumi. Jie abu pažymi stiprios kairiosios politinės jėgos Lietuvoje būtinybę, bet negaili kritinių pastabų ir savo įžvalgų kairiesiems.
A. Krupavičiaus teigimu, socialdemokratų rezultatus Seimo rinkimuose lėmė nesocialdemokratiškas elgesys valdžioje, pavyzdžiui, naujo Darbo kodekso priėmimas.
K. Girnius dar ir konstatuoja, kad Lietuvoje propagandos karus laimi dešinieji: kas padeda eiliniam piliečiui – laikoma savanaudiškumo proveržiu, kas naudinga pasiturinčiai mažumai – vaizduojama svariu indėliu į Lietuvos gerovę. Minimalaus mėnesio atlyginimo didinimas laikomas populistiniu žingsniu, bet „Sodros“ lubų įvedimas pristatomas kaip būtina priemonė užsienio investicijoms pritraukti, nors jokių duomenų, kurie tai įrodytų, nematyti.
Supratimą ir situaciją, kad atsivešime pigios darbo jėgos ir išspręsime problemas, Lietuvoje gali pakeisti tik kairioji politika. Kad imigrantams pritaikytas naujasis Darbo kodeksas (greičiau ir pigiau atleisti samdomą darbuotoją) – trumpalaikis sprendimas, ateityje sukelsiantis didelių problemų ir brangiai kainuosiantis valstybei. Ir tik tada suprasime, kad socialiai saugus Lietuvos žmogus yra didelė nauda ir verslui, ir visai visuomenei. Kad tik nebūtų per vėlu.
Būtina ne tik atkreipti dėmesį, bet ir atsižvelgti į Stepono Kairo fondo pirmininko, LSDP garbės nario, profesoriaus Dobilo Kirvelio įžvalgas, kad socialdemokratijos ideologija XXI-jame amžiuje tikrai reikalauja radikalesnių transformacijų. Pritariu D. Kirvelio teiginiams, kad būtina suformuoti iniciatyvinę grupę LSDP idėjinio renesanso klausimu ir pradėti diskusijas šia tema.
Negalima nesutikti su politologų teiginiais, kad Lietuvai kairioji politinė jėga reikalinga ne tik kaip kovotoja su nelygybe ir abejingumu mažiau sėkmingiems visuomenės nariams, bet ir kaip atsvara dešiniosios politikos dominavimui.
Tikslas – valdyti socialinius pokyčius
Joks naujasis partijos pirmininkas, jei nebus sugrįžta prie socialdemokratinių vertybių ir konkretaus jų įgyvendinimo, jei nebus išgirstas žmonių balsas, jei nebus kuriamas naujas vadovavimo partijai stilius – netaps reikšmingu kairiosios politikos įvykiu.
Būkime visuomenės sprendimu, o ne problema. Priešingu atveju rizikuojame, kad socialdemokratijos idėją vis mažiau žmonių Lietuvoje matys kaip kelią į savo ir valstybės gerovę.
Nesugebėjimas ar nenoras suvaldyti neigiamų socialinių pokyčių yra blogos naujienos ne tik socialdemokratams, bet ir kitoms politinėms jėgoms. Bet pirmiausia blogos naujienos socialdemokratams: mums pirmiesiems nebus atleista, jei takoskyra visuomenėje tarp laimėtojų ir pralaimėtojų didės. Juk iš mūsų tikimasi saugios užuovėjos, teisingų veiksmų daugumai nuo nenuspėjamų valdžios sprendimų ir net pasaulio globalizacijos padarinių.
Pagaliau, Socialdemokratų partijos veikla ir komunikacija turi būti perorientuota atsižvelgiant į rinkėjų norus ir partijos bičiulių poziciją, o ne į partijos vadovų trumpalaikius poreikius.
Kalbu ne apie pavardes ir vardus. Kalbu apie būtinus principus, koks turėtų būti socialdemokratų lyderis, jei išties nuoširdžiai norime realių pokyčių. Programų pažadus ir rinkimų šūkius turėjome ir turime gražius, bet, deja, ne visada juos įgyvendindavome. Laikas ištaisyti klaidas visiems kartu – ir su jaunatviška energija, ir su gyvenimo išmintimi bei politine patirtimi.