Netrukus paaiškėjo, kad šūvis iš reaktyvinio pėstininkų ugniasvaidžio „Šmel“ (rus. kamanė) padėjo tašką bataliono vado Michailo Tolstycho neilgame gyvenime. Tą ankstyvą valandą jis buvo savo kabinete bataliono bazėje, saugomoje teritorijoje. Tačiau į langą penkiaaukščiame su „Šmel“ galima tiesiogiai pataikyti iš 400 metrų. Įskriejęs į patalpą sviedinys su degiu mišiniu liepsnose sunaikina viską, kas yra 80 m3 patalpose.
„Šmelio“ šūvis įrašė dar vieną vardą į virtinę separatistų veikėjų, kurie žuvo ne mūšyje. Per dvejus metus jų suskaičiuojama jau dešimt: sušaudytas savo visureigyje, susprogdintas, rastas pakartas ir t.t. Paskutinis buvo 46 metų Valerijus Bolotovas, pirmasis jo paskelbtos „Luhansko liaudies respublikos“ vadovas. Pasitraukęs iš Donbaso, jis gyveno Maskvoje. Išgėrė kavos su dviem draugais iš Luhansko laikų, ir po dviejų valandų numirė. Žmona teigia, kad nunuodijo, oficiali priežastis – širdies smūgis. Nė vienas nužudymas nėra išaiškintas.
Prasikūręs tik iš karo
Michailas Tolstychas tarnavo Ukrainos kariuomenėje tankistu. Kadangi nieko daugiau nemokėjo, po kariuomenės pritaikė tarnyboje įgytas žinias ir dirbo dyzelinio pakrovėjo vairuotoju. Kada jo gimtajame Donbase prasidėjo riaušės ir valdžią paėmė separatistai, išmušė Michailo valanda. Jis čiupo ginklą į rankas ir pasirinko šaukiniu gruzinišką vardą Givis – esą tokią pravardę turėjęs jo senelis, kovojęs prieš vokiečių fašistus.
Greta jo buvo sukonstruota kita žvaigždė Motorola, kuris įkūnijo paprastą rusą, atėjusį į pagalbą Donbasui ir iškilusį iki vadų. Komijoje gimęs Arsenas Pavlovas Motorola, pusiau komis, pusiau rusas, iki karo dirbo Rostove automobilių plovykloje ir buvo teistas už kliento automobilio nuvarymą.
Jiedu sublizgėjo per Donecko oro uosto puolimą, nes korespondentai nuolat juos kalbindavo prie lengvai iš miesto centro pasiekiamo devynaukščio, už kurio pasislėpę jie apšaudydavo ukrainiečių pozicijas. Kada pasidavė terminalą gynę ir be šaudmenų likę ukrainiečių kariai, pernai sausį Givis prieš kameras tyčiojosi iš belaisvių, žemino juos, vertė ryti nupjautus antpečius, grasino kardu. Šalia stovėjo išsišiepęs Motorola.
Rugsėjį Motorola buvo susprogdintas savo namo lifte. Givis nusigandęs išsiuntė artimuosius į Padniestrę ir pats ruošėsi sprukti. Vienas užšaldyto konflikto zonos Padniestrėje vadukų tada rašė socialiniuose tinkluose, kad Givis pardavinėja Donecke keturis savo butus. Pasak kitų šaltinių, jis turėjo šešis butus.
Štai ką jam atnešė karas – turtą, apie kurį net svajoti negalėjo. Vėliau, matyt, kas nors Giviui paaiškino jo geografijos žinių spragą, kad į Padniestrę jis negali pakliūti, nes ji su Rusija nesiriboja, o jį suimtų pakeliui ar per Ukrainą, ar per Moldovą.
Kas spėjo paleisti „Kamanę“?
Verslo reketavimu, apiplėšimais, kontrabanda užsiima daug grupuočių. Iš pradžių „liaudies gynėjai“ tiesiog išsipjaudavo bankomatų seifus, konfiskuodavo automobilius iš salonų „revoliucijos labui“, užgrobinėjo jiems patikusius butus ir namus. Vėliau, išsekus lengvai prieinamų gėrybių srautui, ėmė dalintis veiklos sritis pagal jėgos principą.
Daugiausiai ginkluotų vyrų, apie 4-5 tūkstančius, turi „Donecko liaudies respublikos“ vadas Aleksandras Zacharčenka. Vietinių žiniomis, pastaruoju metu jiedu su Giviu smarkiai konfliktavo dėl įtakos zonų versle. Be prekybos maistu ar naftos produktais, dar yra pagalbos iš Rusijos dalybos, prekyba ginklais.
Makejevkoje Givis savo priežiūroje turėjo cemento fabriką, kurio produkcija kontrabanda keliauja į Rusiją. Po Givio nužudymo vienas iš jo kovotojų prisiėmė atsakomybę, pranešdamas socialinio tinklo paskyroje, jog dabar bus A. Zacharčenkos eilė, bet paskui tikrasis asmuo žurnalistams tvirtino, jog buvo įsilaužta į jo paskyrą, kad jis niekada pas Givį netarnavęs.
Kaip ten bebūtų, ant pečių priklijuotos trys žvaigždutės nei Givio, nei jo sėbrų pulkininkais nepaverčia, ir jų elgsena niekuo nesiskiria nuo kriminalinio pasaulio veikėjų. Todėl viena iš nužudymo versijų – tarpusavio sąskaitų suvedinėjimas.
Kita versija – ukrainiečių specialiosios pajėgos atkeršijo, kaip ir buvo viešai žadėta. Tokia diversija demoralizuoja priešininką, rodo jo negebėjimą apsiginti, liudija didžiules saugumo spragas užnugaryje, kelia bauginantį klausimą: „Kas bus kitas?“ Palaužti valią priešintis – svarbi karo dalis. Ukrainiečiai dabar pasiūlė A. Zacharčenkai ir jo parankiniams pasiduoti, nes esą kalėjimas Ukrainoje jiems išgelbės gyvybę, kurios neteks, pasirinkę likti Donbase.
Trečia versija – Givį pašalino rusai. Jiems reikalingi mitiniai didvyriai, o ne gyvi liudininkai apie Rusijos kariuomenės neteisėtą veikimą kaimyninėje valstybėje. „Šmel“ sprogimas kabinete sunaikino ir liudininką, ir visą bataliono archyvą: neliko jokių sutarčių, jokių apskaitos dokumentų, iš kur ir kas gauta.
Iš Kremliaus Dmitrijus Peskovas pareiškė, jog tikisi, kad nužudymas bus išaiškintas, tačiau Rusija nesiunčia į pagalbą savo specialistų tyrėjų. O separatistų kontražvalgybai, kaip teigia su jais bendravęs Nadijos Savčenkos advokatas, vadovauja žmonės su dviejų klasių išsilavinimu. Palikti tyrimą jiems – vadinasi, palikti klausimą neatsakytą. Matyt, ir nereikia atsakyti.
Juk artėja keleivinio lėktuvo MH17 žūties tyrimo pabaiga, bus didelis tarptautinis rezonansas dėl Rusijos karinės technikos ir karių naudojimo agresijai Rytų Ukrainoje, nes „Buką“ valdė tikrai ne vietinis traktorininkas. Be to, rusams sumažinus savo dalinių skaičių Donbase ir paliekant daugiausiai karininkus vadovauti samdiniams, tokie bemoksliai, sunkiai valdomi vadukai, kaip Givis, tiesiog nereikalingi.
Somalis kaip gyvenimo etalonas
Apibendrinant galima sakyti, kad teisingesnis klausimas būtų ne „kas tai padarė?“, o „kas tai spėjo padaryti?“. Vadinamasis „rusų pavasaris“ pasirodė besąs viso labo liftas į valdžią ir turtą neišsilavinusiems agresyviems vyrams.
Daug pasako pats Givio bataliono pavadinimas „Somalis“. Tai žlugusi valstybė Afrikoje, kurios pakrantėse siautėja piratai, po išpuolių prieš krovininius laivus nebaudžiamai leidžiantys laiką krante. Pavadinimas rodo, jog būtent taip įsivaizduoja pavyzdinį gyvenimą Donbaso separatistai. Pagal tai, vardan ko kariauja, tokia ir vadų baigtis.
Komentaras skaitytas per LRT radiją.