Tuomet dieną pradėjote 30-36 g. cukraus. Pasaulio sveikatos organizacija rekomenduoja, kad vidutinis žmogus per parą su visais produktais suvartotų ne daugiau kaip 25 g pridėtų cukrų.

Kitaip tariant, jau po tokių pusryčių galite net negalvoti apie sultis, gaiviuosius gėrimus, ledus, saldainius ar kitokius desertus, net gabalėlį duonos galite tik pauostyti... Beje, bent 20 g cukraus Jūs suvartojote ne todėl, kad to norėjote, bet todėl, kad jis buvo Jūsų valgytuose gaminiuose.

O jeigu cukraus į tuos produktus būtų įdėta mažiau, bet reikalingą energijos kiekį gautumėte iš kitų, sveikesnių sudedamųjų dalių? Ar tikrai būtumėte dėl to nepatenkinti?

Nenoriu gąsdinti kokiomis ligomis ilgainiui galima susirgti vartojant pernelyg daug cukraus, nes dažniausia bauginimai neveikia. Tad noriu pakalbėti labai praktiškai – koks greičiausias kelias pasiekti, kad cukraus, kurio mums nereikia, su maistu gautume kuo mažiau.

Europos Sąjungos Taryba, nerimaudama dėl suaugusiųjų, o ypač dėl vaikų sergamumo, siejamo su maisto produktų sudėtimi, didėjimo, kviečia visas šalis gerinti maisto produktų kokybę, be kita ko, mažinant druskos, sočiųjų riebalų, pridėtų cukrų kiekį bei energinę vertę. Druska, sotieji riebalai ir pridėti cukrūs maisto produktuose turėtų būti laipsniškai mažinami, siekiant, kad vartotojai pamažu priprastų prie mažiau sūrių ar saldžių produktų.

Žinoma, galime tikėtis, kad visi gamintojai puls keisti receptūras ir gamins tik tokius produktus, kuriuose nebus per daug cukraus ar jo pakaitalų. Tačiau pasauliui nepavyko pasiekti to geranoriškais susitarimais ir įvairios šalys vis aktyviau taiko labai paprastas priemones, kurios gali apsaugoti nuo to cukraus, kurį mes suvalgome to net nežinodami su kasdieniais maisto produktais – tai fiskalinės priemonės, arba tiesiog įvairūs mokesčiai. Štai praėjusiais metais keli JAV miestai palaimino didesnį daug cukraus turinčių gazuotų nealkoholinių gėrimų apmokestinimą. Akcizo mokestis saldintiems gėrimams iki šiol buvo taikomas Latvijoje, Suomijoje, Belgijoje, Vengrijoje, Prancūzijoje, taip pat Meksikoje, Kanadoje, Australijoje. Artimiausiu laiku tokį mokestį ketinama įvesti Airijoje, Jungtinėje Karalystėje, Estijoje, Portugalijoje, Pietų Afrikos Respublikoje.

Konkretūs pavyzdžiai: Kaimyninėje Latvijoje nuo 2000 metų akcizo mokestis taikomas cukrumi ir (arba) saldikliais saldintiems nealkoholiniams gėrimams. Mokesčio tarifas – 7,4 EUR/100 l gėrimo, yra ir numatytų lengvatų.

Belgijoje akcizo mokestis taikomas visiems nealkoholiniams gėrimams, tačiau nesaldintam vandenims taikomas nulinis tarifas, o gėrimai, pasaldinti cukrumi arba saldikliais apmokestinami 3,7284 EUR/100 l.

Prancūzijoje mokestis nealkoholiniams gėrimams, turintiems pridėtų cukrų arba saldiklių, įvestas 2012 m., nustatant 7,16 EUR tarifą 100 l gėrimo. Dėl šio mokesčio gėrimų kaina išaugo apie 3,5 proc., o jų suvartojimas kitais metais po mokesčio įvedimo sumažėjo.

Suomijoje akcizo mokestis nealkoholiniams gėrimams įvestas 1940 m., tarifas 0,22 EUR/l gėrimams, kuriuose yra pridėtų cukrų arba saldiklių.

2011 m. Vengrijos parlamentas priėmė Visuomenės sveikatos produktų įstatymą, populiariai vadinamą „traškučių įstatymu“. Juo nustatomas mokestis maisto produktams, kurie laikomi nepalankiais sveikatai, t. y. kuriuose esantis cukraus, kofeino arba druskos kiekis viršija tam tikrą ribą. Tai – saldinti ir energiniai gėrimai, vaisių sulčių gėrimai pakuotėse, jei sulčių koncentracija nesiekia 25 proc., konditerijos gaminiai, pyragaičiai, ledai, kiti produktai, kurių sudėtyje yra šokolado, kakavos ir t. t.

Nacionalinis Vengrijos farmacijos ir mitybos institutas atliko tyrimą, kuris parodė, kad saldumynų vartojimas per pirmuosius metus sumažėjo 30 proc., energinių gėrimų – 22 proc., o saldintų gėrimų – 19 proc.

Kaip matote, variantų yra įvairių. Mes turime surasti mums geriausią, kad sveikų maisto produktų būtų siūloma kuo daugiau, o mes suprastume, kad juos vartoti ir taupiau, ir sveikiau.

Manau veiksmų seka akivaizdi: įvedus mokestį už per didelį pridėtų cukrų kiekį produktuose, mes jų mažiau pirktume, nes jie būtų brangesni. Įmonės ilgainiui imtų į produktus dėti mažiau cukraus, ir dėl to visi taptume sveikesni.