R. Lukaitytė-Vnarauskienė. Siurprizas tūkstančiams gyventojų

Lietuvoje gyventojų pasitikėjimas partijomis, Seimu ir Vyriausybe – visiškame dugne, o pagal emigracijos mastus pirmaujame Europoje.

Seimas sužibėjo dar sykį tūkstančiams šalies gyventojų padidindamas „Sodros“ įmokas taip staiga, kad net buhalteriai sunkiai susiorientuoja.

Išaušo neramus sausis tiems, kurie patys susikuria sau darbo vietą.

Kaip jau rašyta, gerokai didėja „Sodros“ įmokos verslo liudijimų, autorinių sutarčių turėtojams, kurie nėra niekur drausti.

Individualių įmonių savininkai, valdybų nariai, tantjemų gavėjai taip pat „Sodrai“ mokės daugiau.

Įdomu, kokia bus pirmoji kirpėjos iš kokio nors nedidelio miestelio reakcija, kai ji sužinos, kad nuo sausio jai „Sodrai” reikės mokėti ne 54, o 99,94 eurus. Žinant lietuvių santykį su šešėline ekonomika, galime tik spėlioti, kiek tokių verslo liudijimų turėtojų apskritai mes bent jau pusiau legalią veiklą.

Na, turbūt valdžia pamanė, kad pati gali už dalį jų mokėti socialinio draudimo įmokas, kai jie registruosis Darbo biržoje.

Ar nepadidės oficialių bedarbių armija Darbo biržoje ir tuo pačiu darbo su nelegaliu darbu kovojančiai Darbo inspekcijai?

Draustis reikia

Ekonomistai ne sykį kalbėjo, kad būtina naikinti išimtis ir į socialinio draudimo sistemą įtraukti kuo daugiau dirbančiųjų, kad šie, sulaukę senatvės ar susirgę, nebūtų palikti likimo valiai.

Nes įmokos „Sodrai“ tai – ne šiaip sau mokesčiai į bendrą katilą, o draudimas ligos, nedarbo ar pensijos atveju.

Jo adekvati grąža – jau kitas klausimas.

Lietuvoje neabejotinai reikalinga rimta mokesčių reforma, visų dirbančiųjų prisidėjimas prie socialinio draudimo sistemos, darbo mokesčių naštos mažinimas.

Iš tiesų, tie žmonės, kurie nemoka viso socialinio draudimo tarifo, senatvėje negalės tikėtis net ir varganos dabar mokamos „Sodros” pensijos, kuri šiuo metu vidutiniškai yra 266 eurai.

Iki sausio su verslo liudijimu dirbanti kirpėja mokėjo 56 eurus bazinei pensijai, kuri yra 112 eurų, gauti. Dabar jos įmoka dvigubės, jai žadama visa senatvės pensija. Tiesa, ji gali nebespėti sukaupti reikiamo stažo jai gauti.

Lietuvoje yra tūkstančiai gyventojų, kurie per visą gyvenimą neužsidirbs visos „Sodros“ pensijos, nes nemokėjo socialinio draudimo įmokų.

Iš dalies situaciją taisyti bandė krizių premjeras Andrius Kubilius. O galutinį tašką nusprendė padėti praėjęs ir dabartinis Seimas.

Paskutinę praėjusių metų savaitę taip viską pakeitė, kad buhalteriai dar iki šiol bando išsiaiškinti, kam ir kiek reikės mokėti.

Nuoširdūs ketinimai ar paprastas pasipinigavimas?

Tačiau toks drastiškas viražas nė nekvepia noru tvarkyti šalies mokestinę sistemą, nes tai net ne kompleksinis sprendimas, o elementarus „Sodros” mokesčių padidinimas kai kurioms visuomenės grupėms. Dažnu atveju netgi ne pačioms turtingiausioms, nes verslo liudijimai ir yra skirti patiems smulkiausiems verslininkams, kurie patys sau susikuria darbo vietą.

Išties puikus būdas pagerinti vadžios institucijų įvaizdį visuomenės akyse.

Šie socialinio draudimo įmokų didinimai buvo numatyti kaip naujojo socialinio modelio dalis. Socialinį modelį sudarė dvi pagrindinės dalys – naujas darbo santykių reglamentavimas ir socialinio draudimo reforma. Naujoji valdžia, darbą pradėjusi šį rudenį, nusprendė stabdyti socialinio modelio įsigaliojimą pusmečiui.

Iš tiesų, dalies darbdavių pasipiktinimui, sustabdė liberalesnio Darbo kodekso ir dalies socialinio modelio įsigaliojimą pusei metų, tačiau tyčia ar netyčia pamiršo vieną įstatymo projektą, kuris, kaip ir sustabdytasis Darbo kodeksas, priimtas dar vasarą.

Kaip taip išeina, kad štai „Sodros“ lubas ir „Sodros“ įmokų tarifo mažinimą, ką buvo numačiusi nueinanti valdžia, naujieji valdantieji pastebėjo ir jų atsisakė, o šio įmokų šuolio – ne? Dar keisčiau, kad pats R. Karbauskis praėjusį penktadienį DELFI pripažino nieko apie tuos mokesčių didinimus nežinantis.

Galbūt tai paprastas noras tiesiog papildyti „Sodros” biudžetą? Minėti du ankstesnės valdžios nepriimti sprendimai reikštų mažesnes pajamas tai pačiai „Sodrai”, tačiau kartu vienas jų – „Sodros“ lubos – padidintų teisingumo jausmą, nes išmokų lubos demotyvuoja gerai uždirbančius profesionalus, kuriems valdžia įmokų lubų taikyti nenori.

Mokslininkų socialiniame modelyje siūlyta pensijų reforma turėtų pradėti veikti tik nuo 2018 m., tai kodėl gi nesulaukę, kol naujoji skaičiavimo sistema įsigalios, jie keičia mokesčius tam tikrai visuomenės grupei ir siūlo jiems pensijas pagal dabartinę, mažai motyvuojančią sistemą?

Atėję į valdžią naujieji valdantieji kalbėjo apie bendrą tarifą visoms žmonių pajamoms, išsamias ir ilgas diskusijas, žadėjo kompleksinius sprendimus.

Tačiau sausio pradžioje pateikė mokestinį siurprizą tūkstančiams šalies gyventojų, laukiantiems diskusijų apie mokesčių sistemos pertvarką.

Ne pirmas kartas.

Žmonės dar prisimena siurprizus su PSD skolomis ir blokuotomis sąskaitomis, NPD skaičiavimo viražus, kai net ne visi buhalteriai suprato, kaip jį reikia skaičiuoti ir tūkstančiai žmonių liko skolingi gyventojų pajamų mokesčio.

Ar tai jau naujoji mokesčių keitimo praktika šalyje?

Diskutuokime feisbuke.