Po ilgų metų svarstymo ir ginčų Seimui su Prezidentės pagalba pavyko priimti medikų ir mokslininkų išvadomis paremtą pagalbinio apvaisinimo įstatymą, kuris nuo sausio 1 dienos leistų užšaldyti embrionus ir taip padėti 50 tūkstančių vaisingo amžiaus porų Lietuvoje susilaukti atžalų.

Deja, po rinkimų vienoje gausiausių Seimo frakcijų atgimė politinės batalijos dėl draudimo šaldyti embrionus. Vietoje etiško ir efektyvaus nevaisingumo gydymo, panaudojant pažangiausiais technologijas, siūloma kiaušialąsčių šaldymo procedūra, kuri, ekspertų teigimu, nėra paremta objektyviais klinikiniais tyrimais, o kai kuriais atvejais pripažįstama kaip žalojanti moterų sveikatą.

Be to, šiuo siūlymu net bloginama iki šiol galiojusi tvarka. Uždraudus šaldyti embrionus, šios paslaugos teikti nebegalėtų net privatus sektorius, jau nekalbant apie viešąjį. Kitaip tariant, Valstiečių ir žaliųjų sąjunga, kuriai pritaria dalis Tėvynės sąjungos, Lenkų rinkimų akcijos ir Tvarkos ir teisingumo atstovų, ir vėl siūlo uždrausti efektyvią pagalbinio apvaisinimo procedūrą ir taip pradėti ilgas diskusijas, dėl neaiškių pagalbinio apvaisinimo metodų.

Tokie siūlymai prasilenkia su valstiečių „Darnios Lietuvos“ vizija. Juk uždraudus šaldyti embrionus Lietuvoje, tik pasiturintiems piliečiams išliktų galimybė ieškoti pagalbos svetur. Štai, pavyzdžiui, Latvijoje ar Estijoje pagalbinio apvaisinimo procedūra taikant embrionų šaldymo metodą kainuoja vidutiniškai nuo 3 iki 4 tūkstančių eurų, o dažnai pirmieji bandymai būna nesėkmingi. Ne paslaptis, kad tokias sumas pinigų sau leisti gali tik menka dalis mūsų visuomenės.

Tad apie kokią „Darnią Lietuvą“ kalba valstiečiai, kai žlugdo net vidutines pajamas gaunančių šeimų galimybes susilaukti vaikų, jau nekalbant apie menkiau pasiturinčius? Jei mes pripažįstame, kad negalėjimas susilaukti vaikų yra liga, kodėl negalima pagaliau amžiams įtvirtinti, kad valstybė turi rūpintis žmonių sveikata ir drausti diskriminuoti pagal ligą. Juo labiau kad mūsų šalies Konstitucija įpareigoja rūpintis kiekvieno piliečio sveikatos būkle.

Paliekant nuo sausio 1 dienos įsigalioti modernų įstatymą mūsų valstybės piliečiams nereikėtų ieškoti pagalbos svetur, o pagalbinio apvaisinimo procedūros finansavimą galėtų garantuoti valstybė.
Draudimas šaldyti embrionus 2004 m. buvo priimtas Italijoje, tačiau vėliau šis diskriminacinio pobūdžio teisės aktas buvo pripažintas žalojančiu moters sveikatą, antikonstituciniu ir prieštaraujančiu Europos žmogaus teisių ir laisvių apsaugos konvencijai.

Lietuva, jau 12 metų esanti Europos Sąjungoje, negali klysti pamindama prigimtines žmogaus teises. Šiandienos kontekste valstybinio kompensavimo mechanizmas ir galimybės užšaldyti embrionus įteisinimas tampa tik dar reikalingesni. Juk pagaliau privalome rūpintis savo šalies kūrimu, o viso to pradžia – šeima. Kitu atveju ateityje negalinčių susilaukti vaikų šeimų skaičius tik augtų.

Šiandien belieka tikėtis, kad kai kurių Seimo narių viduramžius atitinkančios nuostatos pasikeis ir žaidimai su mūsų piliečių viltimis susilaukti vaikų baigsis, lygiai taip pat, kaip pagaliau baigsis ir politinės batalijos dėl vieno pažangiausių įstatymų Lietuvoje įsigaliojimo jau nuo kitų metų.