Tai nėra nauja būsena. XVIII amžiaus pabaigoje pameistrys Nedas Ludas sulaužė mezgimo stakles ir tapo luditų judėjimo pradininku. Bandydami protestuoti ir kovoti su technologijomis luditai taip ir nesuprato, kad nenorėdami keistis ir žengti koja kojon su progresu, kenkia visų pirma patys sau. Bet XIX amžiaus luditai buvo paprasti darbininkai, o štai lietuviškieji „karaliaus Ludo“ pasekėjai yra įsikorę į įvairias aukštas (dažniausiai valstybės tarnybos) kėdes ir susiraukę žiūri, kaip naujojo amžiaus technologijų revoliucijos banga semia jiems kulkšnis.
Ir nejauku, ir nepatogu, ir nelabai žinai, ką čia dabar daryti. Nebent kaip vaikas užsidengtum akis ir tikėtumeisi, kad tai tik naktinis košmaras ir jis greitai praeis.
Ir tai labai ryškiai iliustruoja keli vienas po kito nutikę įvykiai.
Švietimo ministrė Audronė Pitrėnienė asmeniškai paskambino kandidatų į Seimą debatus organizavusiai nepilnametei mokinei ir ją aprėkė, kad ta blogai elgiasi, greičiausiai yra partinė ir nori pakenkti Darbo partijai. Ministrei ir jos padėjėjai toks elgesys atrodė absoliučiai normalus. Kas čia tokio? Tegu dar tas vaikas džiaugiasi, kad buvo pagerbtas ministrės dėmesiu ir įstatytas į doros kelią, kad neužsiiminėtų tokiomis pilietinėmis nesąmonėmis. Viskas normalu, ypač žinant, kokia ydinga valdymo vertikalė yra susiformavusi švietimo sistemoje, kai mokyklų direktoriai išsitempę taip laukia kokio savivaldybės švietimo skyriaus klapčiuko ar Seimo nario vizito, tarsi tai būtų gyvybės ar mirties klausimas. Kai rinkimų kampanijos metu kandidatai į Seimą ūmai ima mokyti pilietiškumo, o pradinėse mokyklose atsiranda rinkiminė agitacija. Ir šioje aplinkoje tarpstančiai ministrei atrodo visiškai normalu „pastatyti į vietą“ kokį nors mokinį.
Ministrė gi pati savo rinkiminių lankstinukų nemaketuoja – patyliukais murma jos gynėjai. Ar tikrai? Jeigu jau pati skambina mokiniams, tai gal ir prie „Painto“ vakarais pati prisėda?
Lauksime naujų mūsų švietimo supernovos žybtelėjimų.
Bet vėlgi – sunkiausia keistis bus valdininkams. Ar tai būtų „Google“ automobiliukai, ar dalijimosi ekonomikos flagmanai „Uber“ ar „AirBnB“, ar didžiausia pasaulyje vaizdo turinio platforma „Youtube“ – jų pasirinkti veiklos ir verslo modeliai veda mūsų planinės ekonomikos ir valstybinių draudimų gerbėjus iš proto.
„Praktiškai situacija nevaldoma“ – skundžiasi Lietuvos radijo ir televizijos komisijos pirmininkas, kalbėdamas apie „Youtube“ platformoje kuriamą vaizdo turinį – „mes privalome kontroliuoti, bet nežinome kaip“.
Įstatymais apibrėžtas komisijos noras nėra sudėtingas – visi „Youtube“ turinio, kuris matomas Lietuvoje, kūrėjai turėtų susimąstyti, susireguliuoti ir registruotis komisijoje. O tada jau žiūrėsim. Komisijoje tikriausiai turėtų registruotis ir populiariausias pasaulio youtuberis Pewdiepie, ir Justinas Bieberis, ir Eminemas, ir Ellen DeGeneres, vedanti laidas „Youtube“ platformoje.
Aišku, „Youtube“ blokavimas Lietuvoje skamba absurdiškai, bet reguliuotojų komisijos vadovo žodžiuose pralenda ir noras viską suregistravus šiek tiek pakoreguoti ir turinį, kad, pasak pono Vaitiekūno, nebūtų ten instrukcijų, kaip pasidaryti atominę bombą ar pornografijos. O po to ir šiaip neteisingų tekstų.
Iš vienos pusės užjaučiu valdininkus – nebus lengva tvarkytis, jei Lietuvoje atsiras trys milijonai transliuotojų ir visus reikės suregistruoti ir sureguliuoti. Apskritai nebus lengva, kai vakare pasensta tai, kas ryte dar buvo aišku ir neginčijama. Kai visą gyvenime dirbęs tik bažnytkaimio kryžkelės reguliuotoju, kuriam prajodami kumečiai lenkdavosi ir žemai nusiimdavo kepurę, esi ne savo noru permetamas reguliuoti eismą intensyviausioje pasaulio magistralėje ir niekas nekreipia į tave dėmesio. Bet gal „ten kažkaip“.
Ateitis yra neaiški kaip naktis tamsi ir kupina pavojų, tačiau vienas dalykas jungia ir Skuodo moksleivę, ir tūkstančius Lietuvos youtuberių, ir šimtus tūkstančių, kiekvieną dieną prisidedančių prie naujosios žiniasklaidos kūrimo socialiniuose tinkluose.
Tai – naujojo amžiaus karta, kurios nesureguliuos, nesuvaldys ir neįbaugins praeinančių laikų biurokratai, valdininkai ir ministrai. Geriausiu atveju jie turės prisitaikyti ir susitarti. Blogiausiu atveju išnyks kaip dūmas neblaškomas vėjo. Abiem atvejais – nuoširdus „ačių“ jiems už tai.
Haiku
Valdžioje būnant
Norisi, kad bijotų
O nebijo. Blin