Štai Laisvos rinkos instituto vadovas Žilvinas Šilėnas, pateikdamas, jo manymu, neigiamą pavyzdį apie Europos Sąjungos biurokratiją, komentare „Biurokratija - kirsti ir galvas, ir funkcijas" teigia: „jei ES siūlytų uždrausti šakutes, tai tikėtina, kad Lietuvoje uždraustų dar ir šaukštus".

Gal tai labai ir sąmojinga, nesiimu vertinti, bet panašiai šmaikštaudami britų politikai nė nepastebėjo, kaip įtikino tautą ir išstojo iš Europos Sąjungos. Skandalingasis Borisas Johnsonas, dabartinis užsienio reikalų sekretorius, kovodamas už Brexit, stipriai aplenkė net Ž. Šilėną - palygino Briuselį su Hitleriu...

Tiesa, po to paaiškėjo, jog tiek jau minėtas buvęs Londono meras, tiek didelė dalis prisižaidusių referendumu britų konservatorių, apie tą Briuselį, jo veikimo principus ir biurokratiją, kaip ir apskritai apie Europos Sąjungą, gana mažai išmano. Tai gana keista, nes pačių britų briuselinėje biurokratijoje dirba neproporcingai daug.

Jau nekalbant apie gėdingai pabėgusį nuo atsakomybės Nagelą Farage'ą, kažkodėl tebesėdintį siaubingai biurokratiškos Europos Parlamente, kuriam, beje, logiškai buvo pasiūlyta po laimėto referendumo formuoti Jungtinės Karalystės vyriausybę. Tuomet jis apskritai pasitraukė net iš savo euroskeptinės, tik tuo tikslu sukurtos, partijos lyderių.

Pasekmes mes jau matom - Jungtinės Karalystės ekonomika smunka, kainos kyla, Londono sičio finansų centras aižėja, svaras krenta tokiu greičiau, kad greitai „pasivys" eurą. Naujoji britų Vyriausybė (buvęs konservatorių vadas ir premjeras Davidas Cameronas taip pat apdairiai pasitraukė iš „skęstančio laivo") kol kas net nelabai žino, nuo ko pradėti derybas, traukiantis iš Europos Sąjungos.

Ir tai - nepaisant „kieto" naujosios britų Vyriausybės vadovės Theresos May įvaizdžio. Nes vis tiek kaip bežiūrėsi, neapsieisi be Sąjungos rinkos teikiamų privilegijų ir teisių, bet nesinori turėti įsipareigojimų. O ypač ten dirbantiems ir jų ekonomiką stiprinantiems emigrantams. Taip pat ir iš Lietuvos.

Galima būtų ir nekreipti ypatingo dėmesio į p. Šilėno vaizdingą palyginimą apie „baisiąją" Briuselio biurokratiją. Tačiau tame pačiame komentare įsiaudrinęs beveik orvelišku stiliumi (čia pagyrimas - aut.past.) jis toliau vysto mintį: „negalima naudotis šaukštais, ir reikalinga įstaiga, kuri kontroliuotų ar žmonės nenaudoja šaukštų". Ko gero, matant net labiausiai patyrusios Europoje britų demokratijos fiasko, kai ką tokiais pavyzdžiais gali įtikinti ir Lietuvoje. Pridėkim prie to nuolatinę Rusijos propagandą, visaip dergiančią Europos Sąjungą ir Briuselį ir turėsime gana įdomų vaizdą.

Nenagrinėsiu p. Šilėno mitinių palyginimų ir metaforų šventoje Laisvos rinkos instituto kovoje su biurokratija. Kur Heraklis ne tik nukerta galvą hidrai, bet dar ir turi pridegint kaklą, kad galva neataugtų. Šiuo atveju kalbama, ačiū Dievui, apie Lietuvą. Daug pavojingesnės yra neatsakingos kalbos apie „baisųjį" Briuselio biurokratinį monstrą, kuris tik ir galvoja, kaip priimti kuo daugiau ir kuo absurdiškesnių direktyvų. Galima, kaip rodo britų pavyzdys, pasiekti ir netikėtų rezultatų.

„Yra ne vienas atvejis" - teigia p. Šilėnas - „kai Lietuvoje šalia Europos Sąjungos taisyklių prikuriama dar ir savų".

Neaišku, kuo šis teiginys paremtas, nes pavyzdžių komentare nepateikta. Kaip daugelį metų dirbantis Seimo Europos reikalų komitete, tokių atvejų tikrai nežinau. Gal p. Šilėnas juos pateiks.

Tikroji padėtis, mano manymu, yra visiškai priešinga. Lietuva dėl įvairių priežasčių nėra net visų privalomų Europos Sąjungos direktyvų įdiegusi, o ką jau kalbėti apie kokius nors perlenkimus.

Todėl tuos, kas gal būt jau išsigando grėsmingų Laisvos rinkos instituto prognozių, galėčiau nuraminti - Briuselis šaukštų tikrai neuždraus, nes ir jiems patiems jų reikia. Nes juk kaip valgysi, tuo atveju, ten labai mėgstamas jūros gėrybes, o ypač midijas? Tačiau ir nuo kvailysčių, deja, neapsaugos.