Svarbu plėtoti globėjų tinklą
Kauno savivaldybė pradėjo vystyti naują požiūrį į vaikų globą. Perversmas pradedamas ne nuo globos namų uždarymo, bet nuo globėjų tinklo plėtojimo.
Kaune daug socialiai atsakingų ir svetimo nelaimei jautrių žmonių, kurie pasiryžo tapti budinčiais globėjais. Budintis globėjas – tai asmuo ar šeima, galinti laikinai globai priimti į krizinę situaciją patekusį ar be tėvų globos likusį vaiką bet kuriuo paros metu. Jie yra profesionaliai apmokyti ir visapusiškai psichologiškai pasirengę užtikrinti vaiko fizinius, socialinius ir emocinius poreikius.
Krizine situacija dažniausiai laikomas tėvų alkoholizmas, smurtas šeimoje, narkotikų vartojimas, tėvystės įgūdžių stoka, dėl kurios vaikui laikinai ar nuolatos yra nesaugu būti šeimoje. Vakarų Europos šalyse tokia globa veikia jau daug metų, tačiau Lietuvoje tai naujovė.
Globėjo statusas mūsų šalyje vis dar nėra vertinamas. Priešingai, globėjų atžvilgiu gyvuoja pakankamai daug negatyvo ir mitų. Iki šiol vaiko globa buvo neatlygintina savanoriška veikla ir valstybė mokėjo tik vaiko poreikiams skiriamas išmokas. Tokioje aplinkoje globėjų labai trūksta.
Kaune pradėjus budinčių globėjų programą, su globėjais buvo sudaryti darbo santykiai, apimantys socialines garantijas. Kauno m. savivaldybės taryba jau patvirtino 10 budinčių globėjų etatų. Kaunas pirmasis startavo su šia inovacija.
Vaikų globos namai netenkina emocinių vaiko poreikių
Vaikų globos namai sukurti patenkinti bazinius – fiziologinius vaiko poreikius. Tai ir yra pagrindinis institucinės sistemos trūkumas. Tik būdamas artimoje aplinkoje su suaugusiais vaikas turi sąlygas formuoti prieraišumą ir jausti saugumą. Kitos globos formos negali užtikrinti pilnaverčio saugumo, privatumo, identiteto, savivertės, šeimos modelio, giminaičių tarpusavio ryšio formavimo pavyzdžio. Globos namuose nėra pastovaus asmens su kuriuo vaikas galėtų tokius santykius megzti.
Budinčių globėjų programos pasiteisinimui būtina intensyviai plėtoti ir kitas globos šeimoje rūšis: laikinoji globa (paprastai iki 12 mėn.) ir nuolatinė globa (iki pilnametystės). Šiuo metu trūksta visų paminėtų globos rūšių šeimoje. Pirmiausia, kas turi nepatekti į institucinę globą – tai kūdikiai ir mažamečiai vaikai. Atlikti prieraišumo formavimosi tyrimai liudija, kad kuo mažesnis vaikas, tuo didesnė jo patiriama trauma dėl institucinės globos.
Nedidelė dalis vaikų globos namų turėtų išlikti ypač pažeistiems vaikams ar paaugliams, kuriems dėl psichologinių problemų ar ūmaus elgesio sunku rasti globėjų šeimas. Tačiau kūdikių namų Lietuvoje turi nelikti.
Respublikinės pertvarkos dar laukia įstatymų eilėse
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija yra parengusi Vaikų teisių apsaugos pagrindų įstatymo projektą, kuriame numatytos pertvarkos deinstitucionalizuojant vaikų globą. Taip pat numatytas ir socialinio globėjo instituto įsteigimas, kuriam būtų skiriamas atlygis.
Ministerijos parengtas įstatymo projektas Seimo Socialinių reikalų komitete ilgai nebuvo svarstomas. Priežastis – prioritetai skirti socialinio modelio ir naujo darbo kodekso patvirtinimui.
Taigi, įstatymas užstrigęs eilėje. Įstatymo priėmimą komplikuoja ir tai, kad yra daug suinteresuotųjų pusių, kurios teikia savo pasiūlymus ir vizijas. Tikėtina, kad iki Vaikų teisių apsaugos pagrindų įstatymo priėmimo ir įgyvendinimo respublikiniu mastu gali praeiti ne vieneri metai.
Noriu padėkoti žmonėms, kurie yra globėjai. Taip pat kauniečiams, kurie pasiryžo tapti budinčiais globėjais. Padėkos žodžių nusipelno visi, kurie prisidėjo prie budinčių globėjų atsiradimo ir kuriems užteko ryžto argumentuotai apginti savo nuomonę biurokratų akivaizdoje.