Būtent tas daroma socialinės apsaugos srityje, kur per televiziją girdime apie jų atseit gerus darbus. Tokiais vadinami fiasko virtęs ir galiausiai Prezidentės vetuotas Darbo kodeksas (ačiū jai) ir pensijų reforma, kurioje užprogramuotas tolesnis pensijų nuvertėjimas ir vis didesnis pensininkų, įskaitant ir būsimus, skurdas.
Pastarieji turi bene mažiausiai priežasčių būti dėkingi kadenciją baigiantiems valdantiesiems. Jų valdymo metais jokios krizės ekonomikos nekrėtė, priešingai, ji gana nuosekliai augo.
Tačiau senatvės pensijos (lyginant su vidutiniu darbo užmokesčiu) nuvertėjimas vyksta nuo pat 2012 metų, kai dar mūsų Vyriausybė atkūrė pensijas į lygį iki krizės. Nepaisydami nei ekonomikos augimo, nei augančių valdininkų atlyginimo, beveik visą Seimo kadenciją valdantieji pensijų nedidino ir šį darbą prisiminė tik rinkiminiais metais.
Tuomet atliko kosmetinį pensijų remontą, pridėdami vidutiniškai po 8 papildomus eurus, ir skelbia, kaip jie padeda mūsų senoliams. Rimtai apsimesite nežinantys, kad net ir su šiuo padidinimu pensijos, lyginant pagal perkamąją galią, yra mažesnės nei buvo pernai?
Ir visa ši daina tik apie tai, kaip pensijos nekilo, nors turėjo. Tačiau yra ir kita: apie tai, kaip jos kris, nors šito Jie, perfrazuojant šūkius, negirdi, nemato ir nedaro. Dar pačioje pensijų reformos svarstymų Seime pradžioje Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos darbuotojai Seimo nariams pristatė savo prognozes, kad vidutinė pensija, lyginant su darbo užmokesčiu, sumažės nuo 36 proc. dabar iki 24 proc. 2030 metais. Sumažės, o ne padidės trečdaliu... Kitaip turbūt ir būti negali. Kad pensijos didėtų, reikėjo įvesti mokesčius turtui ir dideliam pelnui bei jais finansuoti bazinę pensijos dalį.
Šiuo atveju teisus ir cinizmą valdančiųjų rinkiminėse reklamose įžvelgęs Rimvydas Valatka. Nėra kaip kitaip įvardinti to, kad nors papildomų pinigų biudžete buvo, skurstantys pensininkai prioritetu taip ir netapo. Socialdemokratai nieko nepadarė net dėl to, kad darbiečių paskirta ministrė bent užtikrintų tai, jog pensijos labiau nebekris. Gaila, bet tą siūlę įstatymų projektai ir pataisos neprasprūdo pro „darančias“ valdančiosios daugumos rankas.
Vis dėlto kaip ilgai tikimasi mulkinti žmones iš piršto laužtais pažadais? Turbūt daug kam girdėta istorija apie klouną, kuris atbėgęs į kaimą šaukia, kad dega cirkas, taip bandydamas privilioti žiūrovus, o galiausiai kilus tikram gaisrui, niekas juo nebetiki. Socialdemokratai šiuo metu rizikuoja patekti kaip tik į tokią padėtį. Visą kadenciją bloginę faktinę pensininkų padėtį ir viešai trimituodami apie jos „gerėjimą“, jie rizikuoja prarasti bet kokį žmonių pasitikėjimą. Juk nuo paistalų televizijoje pensija piniginėje nepadidėja.