Jos yra ribojamos tik Vyriausybės įstaigoms ir įstaigoms prie ministerijų. Tai yra toms įstaigoms, kurios vykdo viešojo administravimo funkcijas. Jų vadovų darbo trukmė yra: keturi metai plius dar keturi metai ir viskas: vadovas atleidžiamas. Tai reglamentuota dar 2010 metais, priėmus Vyriausybės ir Valstybės tarnybos įstatymų pataisas.

Vyriausybės bandymas įteisinti ir Biudžetinių įstaigų vadovų rotaciją sulaukė protu nesuvokiamo ažiotažo ir šalies Prezidentės kritikos: „Šis pasiūlymas (...) atrodo kaip parodija, nes praktiškai nelieka ribojimo kadencijų, o visa kita reiškia tik viena, kad tokia reforma mėginama atvirkščiai užtvirtinti amžiną išsilaikymą poste“, - žurnalistams sakė prezidentė.

O iš tiesų šioje istorijoje nėra jokio noro kažką „įteisinti“, juo labiau pasmerkti žmones dirbti iki gyvos galvos. Dar praėjusių metų birželio 9 d. savo posėdyje Vyriausybė buvo priėmusi ir pateikusi Seimui Biudžetinių įstaigų įstatymo projektą, siūlantį įstaigų vadovams apriboti galimybę dirbti ne ilgiau kaip dvi kadencijas.

Įstatymo aiškinamajame rašte buvo labai aiškiai surašyta: biudžetinių įstaigų vadovai, dirbantys pagal darbo sutartis, priimami konkurso būdu ketverių metų kadencijai. Taip siekiama nustatyti, kad biudžetinių įstaigų vadovai paskiriami antrajai kadencijai, jeigu pirmosios kadencijos metu jo veiklos vertinimai buvo geri arba labai geri. Biudžetinės įstaigos vadovas, dirbantis pagal darbo sutartį, gali eiti tas pačias biudžetinės įstaigos vadovo pareigas ne daugiau kaip dvi kadencijas.

Deja, šis įstatymo projektas Seime buvo beveik atmestas. Iki visiško atmetimo pritrūko dviejų balsų, todėl projektas buvo sugrąžintas Vyriausybei tobulinti.

Seimo narių išsakytus argumentus irgi galima suprasti: mažose savivaldybėse bus neįmanoma surasti vadovų, kurie atitiktų jiems keliamus reikalavimus. Savivaldybių bibliotekoms, muziejams, kultūros centrams paprastai vadovauja didelį autoritetą turintis, savo kraštui nusipelnę žmonės, pasibaigus 8 metų kadencijai jie tiesiog liks be darbo. Šiai pozicijai pritarė ir Lietuvos savivaldybių asociacija.

Kadangi Seimas grąžino įstatymą tobulinti, tai Socialinės apsaugos ir darbo ministerija parengė patikslintą projektą, kuris ilgai buvo derinamas Vyriausybės kabinetuose. Projekte fiksuota nuostata, kad vadovas gali dirbti ne ilgiau kaip dvi keturis metus trunkančias kadencijas, po to jis yra atleidžiamas, jokia kompensacija jam nėra mokama. Po to jis gali, jeigu nori, bendra tvarka dalyvauti naujame konkurse tokiomis pat sąlygomis kartu su kitais pretendentais.

Šiame papildyme ir buvo įžvelgtas didelis „kriminalas“, skambiai pavadintas noru „įtvirtinti amžinus vadovus, išsaugoti savo kadrus biudžetinių įstaigų vadovų postuose“.

O Vyriausybė savo siekį įvesti vadovų rotaciją parodė ir liepos pradžioje, kai pritarė valstybės ir savivaldybių įmonių įstatymo pataisoms, kuriomis numatoma analogiška tvarka, kad įmonių vadovai galės dirbti ne ilgiau kaip dvi kadencijas ir taip pat turės galimybę dalyvauti konkurse. Įstatymo projektas jau yra iškeliavęs į Seimą ir rudenį turėtų sulaukti politikų įvertinimo. Stebėtina, bet po šio sprendimo joks ažiotažas ir pasipiktinimas nekilo. Sprendimas neužkliuvo.

Vyriausybė jau senai bando analogiškai sutvarkyti visų vadovų darbo sąlygas, bet sulaukia netikėtų kritikos strėlių, kurias galima būtų įvertinti nebent kritika vardan kritikos, nes kitokio logiško paaiškinimo tiesiog nėra.