Skelbiama, kad Europos strateginių investicijų fondas šios gamyklos statybai skirs 190 mln. EUR, šios lėšos bus naudojamos jėgainės statybos darbams ir įrenginiams įsigyti. Jau įvyko tarptautiniai viešieji pirkimai, atrinkti patirties šioje srityje turintys statybų rangovai. Statybas tikimasi pradėti kitąmet. Vienus tai džiugina, o kitų ne. Bene daugiausia nerimo ši jėgainė kelia Lazdynų mikrorajono gyventojams, kurie jau devintus metus įvairiais būdais reiškia nepritarimą jų gyvenamosios vietos kaimynystėje išaugsiančiam didelės oro taršos objektui. Jų nerimas man atrodo pagrįstas ir suprantamas.
Gamyklą numatyta statyti šalia Gariūnų, Jočionių g.13, kur nedidelėje teritorijoje sukoncentruota daug aplinką teršiančių įmonių. Čia veiklą jau vykdo UAB „Ecoservice“ stambiagabaričių atliekų priėmimo aikštelė, komunalinių atliekų rūšiavimo gamykla (mechaninio-biologinio apdorojimo įrenginiai), Vilniaus miesto nuotekų valykla. Planuojama, kad šioje teritorijoje pradės veikti ir kiti objektai, turintys neigiamos įtakos oro taršai: UAB „Forest Investment“ biokuro katilinė, nuotekų dumblo galutinio utilizavimo įrenginiai, UAB „Plasteksa“ antrinių žaliavų perdirbimo ir plastikų gaminių gamykla.
Vienoje vietoje vykdysiantys ūkinę veiklą objektai be abejo, oro taršą tik didins. Kokia ji bus, nieks negali numatyti, nes suminės oro taršos nieks neskaičiavo. Lazdynų mikrorajono gyvenamieji namai nutolę tik apie 3 km nuo minimos vietos. Paklauskite savęs, ar norėtumėte čia gyventi, sportuoti, ilsėtis?
Šiame kontekste labai kontrastiškai skamba Orhuso konvencijos teiginys, kad „kiekvienas asmuo turi teisę gyventi tinkamoje jo sveikatai bei gerovei aplinkoje“.
Lazdynų mikrorajono gyventojai, siekdami apsaugoti savo sveikatą, kreipėsi į įvairias institucijas, prašydami parinkti Vilniaus komunalinių atliekų deginimo gamyklai kitą vietą. Savo prašymą jie patvirtino 12 000 asmenų parašų. Gaila, kad jų balsas nevisuomet buvo girdimas.
Netgi Vilniaus miesto savivaldybės taryba ir meras šiuo svarbiu klausimu neišsakė aiškios pozicijos: nepareiškė pastabų dėl PAV ataskaitos, neatliko gyventojų apklausos, nors tokią galimybę numato Vietos savivaldos įstatymo 36 - 38 straipsnis. Tačiau bendrų pastangų dėka buvo pasiekta, kad būtų sumažintas kogeneracinės jėgainės galingumas ir deginamo biokuro kiekis bei atsisakyta dumblo deginimo. Gaila, statybų vieta liko ta pati.
Galima būtų liūdnai pajuokauti, kad gerai bent tiek, kad tokių jėgainių Vilniuje numatyta statyti tik vieną, vietoj anksčiau planuotų trijų. Tai užtikrino mano inicijuota Atliekų tvarkymo įstatymo pataisa.
Poveikio aplinkai vertinimo ataskaitoje nurodoma, kad kuro deginimo metu gali susidaryti aplinkos oro taršalai kenksmingi žmonių sveikatai: anglies monoksidas, azoto dioksidas, sieros dioksidas, gyvsidabris, arsenas, švinas, amoniakas ir kiti. Vien amoniako galėtų būti išmetama apie 15 tonų per metus. Ypač sveikatai kenksmingi dioksinai ir furanai, turintys savybę kauptis organizme ir pasižymintys kancerogeninėmis (vėžį sukeliančiomis ) savybėmis. Šie junginiai gali pakenkti virškinimo, širdies ir kraujagyslių sistemoms, iššaukti galvos skausmus, miego sutrikimus, apsigimimus.
Europos parlamento ir tarybos direktyva dėl atliekų deginimo reikalauja veiksmingai apsaugoti visus žmones nuo pripažinto pavojaus sveikatai, kurį sukelia oro tarša. Pagrįstai visiems kyla klausimas, kaip gi pas mus tai bus vykdoma, kaip bus kontroliuojami išmetami į orą teršalai, kas tai atliks ir ar pakaks fizinių bei materialinių išteklių šiai kontrolei.
Aktyvi Lazdynų bendruomenė nenuleidžia rankų. Kartu su mokslininkais ir specialistais ji pasirengusi pati imtis iniciatyvos ir dalyvauti kontroliuojant oro taršą. Jau dabar svarstomos galimybės pastatyti Lazdynuose papildomą oro taršos matavimų stotelę dar iki kogeneracinės jėgainės statybos pradžios ir parinkti jai tinkamiausią vietą. Dabar rengiama aplinkos oro teršalų koncentracijų matavimo programa.
Reikalinga, kad teritorijoje, kur veiks daug taršos objektų, gyventojams būtų viešai skelbiama informacija apie teršalų rodiklius ir sudaryta galimybė įsitikinti ar jie neviršija leidžiamų normų. Tik viešumas ir pasitikėjimas sustiprins visuomenės ir verslo dialogą.
Turi būti atkreiptas dėmesys ir į didėsiantį triukšmingumą minimoje teritorijoje, čia reikalingos garsą slopinančios sienelės Oslo gatvėje ar kitos priemonės, užtikrinančios triukšmo rodiklių atitikimą reikalavimams.
Neabejotinai vilniečiams rūpi ir būsimoje kogeneracinėje jėgainėje vyksiančių darbo procesų kokybė bei jų kontrolė. Visuomenė nori būti tikra, kad nepasikartos skandalingi faktai, kai buvo pradėtas, bet greit sustabdytas atvežtų iš užsienio komunalinių atliekų deginimas. Tas atvejis parodė šią veiklą reglamentuojančių teisės aktų tobulinimo būtinybę. Jie turi būti tokie aiškūs ir suprantami, kad neliktų jokių galimybių apgaulei ir piktnaudžiavimui.