Nuo vieno laiško iki milžiniško festivalio. Nesu sulaukęs tiek paramos ir palaikymo. Nuo muzikantų iki organizatorių, nuo savanorių iki bendruomenių – visus uždegė „Laisvės pikniko“ idėja ir per kiekvieną susitikimą, su kiekvienu laišku ji tapdavo vis ryškesnė ir geresnė.

Paskutinį kartą – pats nuoširdžiausias ačiū jums visiems.

Giedrius Masalskis sakė, kad tai buvo vienas didžiausių ir lengviausių renginių, kuriuos jam teko organizuoti. Pritariu – kaip galėjo būti kitaip, kai sulauki pagalbos iš šimtų žmonių ir bendruomenių – pradedant Aleksandro Stulginskio universitetu ir baigiant Šaulių sąjunga.

O aš galėjau tiesiog mėgautis bendryste ir ore tvyrančia laisvės nuojauta, nors vidinė įtampa, kad gali nutikti kokia nelaimė, nuslūgo tik iššovus paskutiniams fejerverkams.

Ir diena buvo labai smagi – nuo dalyvavimo pikete prieš patį save iki pokalbių su ASU studentais. Gaila, kad universitetui, pakvietus į susitikimą ir vietos gimnazijos moksleivius, buvo gautas atsakymas, kad moksleiviai dalyvauti tokiame susitikime nepageidauja. Na, vaikų valia šventas dalykas.

O patį Pikniką man geriausiai simbolizuoja šios trys nuotraukos.

Pirmoji simbolizuoja ateitį.
Laisvės piknikas (R. Sadausko nuotr.)
Antroji - laisvę
Laisvės piknikas (Ugnerac nuotr.)

Ir gražiausia štai ši, bet dėl visai kitos priežasties, nei pagalvojote, manydami, kad darau reveransus valstybės vadovei. Įsižiūrėkite į nuotrauką ir jos viduryje pamatysite, kas iš tikrųjų atskubėjo gelbėti laisvės Kauno rajone.
Laisvės piknikas (Prezidentūros nuotr.)

O dabar pagrindiniai du klausimai, į kuriuos atsakymų labai laukia interneto komentatoriai, su skaidrumu nedraugaujančios žiniasklaidos priemonės, sąmokslo teorijų autoriai ir netgi premjero padėjėjas Juozas Brigmanas, kuris feisbuke klausė, kodėl gi piknikas nėra pažymėtas kaip politinė reklama?

Neturiu absoliučiai jokios prievolės į juos atsakinėti, bet jeigu tai padės pilietinei visuomenei, tai kodėl ne?

Kuri partija visa tai užsakė ir iš kur atsirado pinigai?
O dabar pagrindiniai du klausimai, į kuriuos atsakymų labai laukia interneto komentatoriai, su skaidrumu nedraugaujančios žiniasklaidos priemonės, sąmokslo teorijų autoriai ir netgi premjero padėjėjas Juozas Brigmanas, kuris feisbuke klausė, kodėl gi piknikas nėra pažymėtas kaip politinė reklama? <...>

Kuri partija visa tai užsakė ir iš kur atsirado pinigai?
Andrius Tapinas

TS-LKD? Galbūt. Beveik visas partinis elitas mirgėjo renginyje ir ilgesingai stebėjo vaikštančią prezidentę ir lipančius ant scenos kalbėtojus. Trimis frontais jie veržėsi gauti leidimo rinkti parašus renginio metu, tris kartus buvo neleista ir Gabrielius Landsbergis renginio dieną jau kvietė mane „netapti Makūnu“.

Liberalai? Na, taip, laisvė. Tik žinant dabartinę situaciją, jiems turbūt labiau būti tikę organizuoti Nelaisvės Pikniką. Bet foteliukai ant scenos buvo oranžiniai, o tai DAUG ką pasako!

Žalieji ir valstiečiai? Neatmeskime varianto, nes žolė stadione buvo žalia. Bet jie irgi prašė leidimo pasistatyti palapinę, kurioje žadėjo nedaryti jokios reklaminės agitacijos, ir vis tiek mandagiai pasakėme „ne“.

Lietuvos laisvės sąjunga? Jie darė tai, ką moka geriausiai – ateiti į svečius nekviesti ir neatsiklausę. Vedami bebaimio lyderio Artūro Zuoko, jie pasistatė savo rinkiminių spalvų stendą, užmaskuotą tarsi apklausų vieta, dalijo reklaminius saldainius. Su apsauga jau kontempliavome įvairius variantus, bet, matyt, pajutę artėjančią audrą jie nusiramino ir toliau jau elgėsi kaip žmonės.


Darbo partija irgi dalyvavo ir išreiškė paramą.

Nepastebėjau tik „tvarkiečių“, bet čia, matyt, nepageidaujamas alkoholis darė savo
Ir lieka partija, kuri pagal nuotraukų kiekį ir veiklą Pikniko metu buvo aktyviausia.
Socialdemokratai.
Nuo rajono mero iki rajone išrinktos Seimo narės Ramintos Popovienės ir gausiausiai sulėkusių jaunųjų socialdemokratų.

Ir dar, ir dar. Raudoni pripučiami foteliukai, populiarios grotažymės, nuotraukos, kurios tampa feisbuko viršeliais

Ir dar – tūkstantis žmonių, kurie dėvi marškinėlius su pirmojo tikro socialdemokrato prezidento nuotrauka.

Jeigu galėčiau, pats save apskųsčiau VRK dėl politinės LSDP reklamos. O gal ir galiu, niekas turbūt nebandė.

Su socialdemokratais yra visiškas kognityvinis disonansas. Vieną akimirką meras atsiprašo dėl nesusipratimo, kitą jau tyriausiame iš dienraščių skanduoja kaltinimus, kad tai trijų partijų rinkiminis šou, o trečią pats ryškiai fotografuojasi su rajono Seimo nare ir tvirtina palaikąs laisvę.
Tai kas gi vis dėlto užsakė? Aš puikiai suprantu, kaip sunku, kaip nepaprastai sunku patikėti, kad šitais žymėtų pinigų, į medijas prakišamų politikų ir juodosios buhalterijos laikais, gali būti renginių, kuriuos užsako ne politikai, o viešasis interesas. Ir kad žmonės susirenka, nes tiki idėja, o ne dėl to, kad kažkas mėto iš viršaus ledus ar žada rojaus obuoliukus. Bet po truputį reikia pratintis tikėti.
Andrius Tapinas

Tai kas gi vis dėlto užsakė? Aš puikiai suprantu, kaip sunku, kaip nepaprastai sunku patikėti, kad šitais žymėtų pinigų, į medijas prakišamų politikų ir juodosios buhalterijos laikais, gali būti renginių, kuriuos užsako ne politikai, o viešasis interesas. Ir kad žmonės susirenka, nes tiki idėja, o ne dėl to, kad kažkas mėto iš viršaus ledus ar žada rojaus obuoliukus.

Bet po truputį reikia pratintis tikėti.

Gerai, o kiek tai kainavo ir kas viską apmokėjo?

Šiandien gavau galutinę festivalio išlaidų sąmatą – kartu su PVM ji sudaro 12 335 eurus.

Tie, kas organizuoja tokio masto festivalius turbūt pagalvos, kad kažkur praleidom 0. Bet nepraleidom – ačiū „Combo“, kurie suteikė milžiniškas nuolaidas scenai, garsui ir šviesoms, ačiū „Tigro šuoliui“ už nemokamą apsaugą, ačiū DELFI už informacinį palaikymą, ačiū „Blikui“ už visiškai nesveikai žemą fejerverkų kainą, ačiū tam pačiam Anoniminiam Darboholikų Klubui, kuris prisiėmė dalį išlaidų pats, ačiū jums, kad stadiono tvarkymas po renginio kainavo 59 eurus plius PVM.

Nes taip atrodė renginio vieta praėjus penkioms minutėms po festivalio pabaigos.

Per savaitę surinkome 10 tūkst. eurų paramos iš rėmėjų. Tiesiog taip. Be didelės reklamos, vien už padėką nuo scenos, nes jie pasakė – „mes tikim šita idėja ir norime prisidėti prie to, ką jūs darote“. Tai yra Tele2, medicinos korporacija Arbor LT, ūkininkas Česlovas Tallat-Kelpša ir „Vilkijos pašarai“.

Likusią dalį padėjote surinkti jūs pirkdami festivalio marškinėlius, kol kas dar skaičiuojame pardavimus, bet pirminiais duomenimis pelno iš marškinėlių prekybos beveik pakaks padengti trūkstamus 2 335 eurus. Ir galbūt net liks pinigų, nes dar buvo sutarta, kad į festivalio biudžetą keliaus ir 10 prioc. nuo maitinimo taškų apyvartos.

Ir jeigu liks pinigų, juos jau esame numatę skirti nepasiturinčioms Kauno rajono šeimoms. Kiekvienas euras bus apskaitytas ir pateiktas viešai.

Kam aš taip, regis, smulkinuosi? Juk klausiantys „iš kur pinigai?“ vis tiek žino, kad „kažkas čia ne taip“.

Bet aš atsakinėju ne jiems. Man vienodai šviečia jų įtarimai, nes jie gali mąstyti tik pagal savo sugedimo laipsnį.

Aš atsakinėju jums. Ir jeigu mes eisime vienu keliu, turime būti skaidrūs. Nes tik tada galėsime ramiai ir atvirai pasitikėti vieni kitais.

Ir pabaigai pacituosiu vieną „Laisvės pikniko“ dalyvės žinutę:

„Laisvės piknike supratau, kad visi mes esame pilietiški, kultūringi ir nuostabūs, mums tik reikia gero turinio, kad šie bruožai pasireikštų. Laisvės piknikas ir buvo tas turinys, kuriame kiekvienas, paauglys, studentas, trisdešimtmetis ir net septyniasdešimtmetis jaučiasi kažkieno dalimi, jaučiasi atsakingas už savo veiksmus, jaučiasi didesnis nei iki šiol buvo. Laisvės piknikas buvo ženklas, kad mes galime augti, tik reikia pagrindo, kuriame mes galėtume žydėti, kad šakos niekur nesiremtų. Mums reikia daugiau nei esame įpratę gauti, Laisvės piknikas geras spyris supratimo link, kad gali būti kitaip ir, kad aš galiu būti kitokia.”