Rengėme tiesiogines transliacijas, kalbinome gynėjus minioje, skleidėm informaciją, kurią turėjome, apie sovietinės kariuomenės ir jos kolaborantų veiksmus.

Sausio 12-tosios vakare buvau atbudėjęs savo pamainą ir ruošiausi važiuoti pailsėti.

Bevykstant prasidėjo sovietų kariuomenės ataka. Tai supratau iš šūvių ir šviesos pašvaisčių prie televizijos bokšto.

Puoliau stabdyti pakeleivingą „moskvičiuką“.

Privažiuoti prie bokšto jau buvo neįmanoma, prie LTV, Konarskio gatvėje, taip pat.

„Lekiam atgal prie Aukščiausiosios Tarybos“, – sakau pagyvenusiam vairuotojui. Atlėkėm, puoliau vėl prie mikrofono, kad papasakočiau, ką mačiau ir kas vyksta. Tik daug vėliau sužinojau, kad mano balsas be vaizdo kažkokiais būdais dar spėjo patekti į eterį, nors LTV jau buvo okupuota.

Po daugelio metų tai pamačiau viename iš dokumentinių filmų. Visą sausio 13-osios naktį praleidau su mikrofonu rankoje, stovėjau ant kilnojamosios televizijos stoties autobuso stogo, nuolat sakydamas į mikrofoną, kuri valanda, ir ką matau vykstant aplink. Laukėme atakos. Norėjau, kad nors vaizdo juostoje išliktų tiksli kronika, užfiksuojanti įvykius. Ryškiausias įspūdis – šalia autobuso atsiradusi Šv. Mergelės Marijos skulptūra ir Laisvės gynėjai, giedantys „Marija, Marija“.

Nežinau, kur yra, jei yra, tie vaizdo įrašai dabar. Jei kas žino, būtų įdomu susirasti ir pasidaryti kopiją. Dar daug dienų teko paskui ir toliau budėti, kol nebuvo sukonstruoti transliacijos siųstuvai, apeinant okupuotą televizijos bokštą.

Laidas rengdavome gyvai: kalbindavau pašnekovus, sakydavom naujienas tiesiai per Aukščiausiosios Tarybos langą, išeinantį į minią. Aukščiausiosios Tarybos pirmininko pavaduotojas B. Kuzmickas buvo užleidęs mums savo kabinetą, kuriame buvome įrengę Aukščiausiosios Tarybos televizijos postą.

Atsimenu. Taip pasakys kiekvienas tų tragiškų ir kartu didingų dienų dalyvis. Tik būtų gerai, kad tie, kurie niekur nebuvo ir nestovėjo, arba stovėjo kitoje barikadų pusėje, šiomis dienomis tiesiog patylėtų. Arba pakalbėtų patys su savimi ir savo sąžine, bet ne iš aukštų tribūnų su neužmirštuole atlape.