Visuomenėje išlieka nuostata, kad alkoholizmas yra šeimos reikalas. Dėl to kenčia problemų su alkoholiu turinčio asmens artimieji. Neretai vienas alkoholikas sugeba „įdarbinti“ visą eilę valstybinių institucijų. Neatskiriama siautėjančio alkoholiko gyvenimo dalis yra policija ir greitoji medicinos pagalba. Dar skaudžiau, kai įtraukiami niekuo dėti žmonės. Beveik kiekvienas rezonansinis įvykis keliuose, gaisro aukos, buitinis konfliktas ar savižudybė yra susiję su nesaikingu alkoholio vartojimu.
Kodėl blaivykla negali būti specializuotas socialinių paslaugų centras? Retas į blaivyklą patekęs žmogus pripažins, kad turi alkoholio vartojimo problemų. Tačiau apart artimųjų, niekas rimtai ir nesistengia suteikti psichologinės pagalbos alkoholikui. Svarbu padėti ne tik žmogui, kuris priklausomas nuo alkoholio, bet ir jo šeimai, kuri kasdien patiria psichologinį, o kartais ir fizinį smurtą. Naktį praleidęs blaivykloje ar areštinėje alkoholikas sugrįžta į namus kupinas agresijos. Pirmas darbas, kurį jis padaro – suranda kur vėl prisigerti. O tuomet kenčia visi: pradedant vaikais, baigiant sutuoktiniu, kaimynais, bendradarbiais. Blaivykloje priklausomybę turintis asmuo turėtų praleisti bent dvi ar tris dienas. Su juo (jau išsiblaiviusiu) turėtų dirbti psichologai. Tai sukurtų ilgalaikį efektą, kadangi blaivyklų „klientai“ neretai būna tie patys asmenys. Atsidurdamas blaivykloje žmogus vėl ir vėl gautų psichologinę pagalbą. Artimieji drąsiau skambintų policijai, nes žinotų, kad į blaivyklą išvežtas žmogus sugrįš namo jau nuslūgus visoms emocijoms. Šeimoje tai sumažintų su alkoholizmu susijusios agresijos pasikartojimo dažnį.
Tenka bendrauti su anoniminiais alkoholikais, kurie sėkmingai įveikė savo ligą. Esu tikras, kad šie žmonės be jokio atlygio, savanoriškai, dalintųsi savo patirtimi su alkoholio vartojimo problemų turinčiais asmenimis. Užsimezgę socialiniai santykiai su ligą įveikusiaisiais, paskatintų alkoholikus pripažinti, kad jie serga. Anoniminiai alkoholikai vienbalsiai pritaria, kad ligos pripažinimas yra pirmas žingsnis į išgyjimą. Patirtis rodo, kad alkoholikai nėra vien tik asocialūs asmenys. Turėjome ir turime alkoholio vartojimo nekontroliuojančių Seimo narių, teisėjų, policininkų, žymių visuomenės atstovų. Jų išsišokimai ir sukeliami skausmingi įvykiai paskatina diskusijas visuomenėje, tačiau jokių konkrečių veiksmų spręsti alkoholizmo problemą nesiimama.
Alkoholio vartojimo mažinimas ir priklausomybės gydymas gali reikšmingai sumažinti ar net visai pašalinti daugelį kitų socialinių problemų. Medijos ir socialinė reklama nacionaliniu mastu turi didelę reikšmę. Uždraudus rūkalų reklamas matyti, kad sumažėjo rūkančiųjų. Jeigu Seimui užtektų valios įveikti alkoholio industrijos lobizmą ir uždrausti alkoholio reklamą (net nealkoholinio alaus), būtų žengtas didelis žingsnis: valstybė pripažintų, kad alkoholizmas ir su alkoholio vartojimo susiję žmonių netektys yra problema.
Kaunas šiuo metu neturi blaivyklos, nors ji labai reikalinga. Blaivykla, kuri teiktų kompleksines paslaugas alkoholio vartojimo nekontroliuojantiems asmenims, taptų išsigelbėjimu sergančiųjų artimiesiems. Dabar ne tik Kaune, bet ir nacionaliniu lygmeniu, stengiamasi alkoholikų keliamas problemas sukrauti ant šeimos pečių. Neretai artimieji tampa psichologais, tramdytojais, blaivintojais, o kartais ir aukomis.
Alkoholizmas ilgai buvo siejamas su palaidu gyvenimo būdu ir pripažintas liga tik XX amžiuje. Pasaulyje nuo alkoholio ir jo vartojimo sukeltų pasekmių kas 20 sekundžių miršta žmogus. Kol perskaitėte šį straipsnį, netekome mažiausiai 15 žmonių gyvybių.