Per Seimo posėdį, dar prieš priimant sprendimą dėl kandidatės į generalinius prokurorus Editos Dambrauskienės, kalbėjau apie egzistuojantį neliečiamą prezidentės klaną. Tada Seimo nariams ironiškai rekomendavau už šalies vadovės siūlomus pareigūnus balsuoti ne slaptai, o atvirai – kad, neduok Dieve, Jos Ekscelencija nesuabejotų čia esančiųjų lojalumu ir taip neužsitrauktų jos rūstybės.

Tik praėjus kelioms dienoms po lemtingojo balsavimo minėdama Mokytojų dieną šalies vadovė, it vyriausioji mokytoja, viešai pareiškė: „Matosi, kad Seimo nariai, dalis Seimo narių, mėgina pasislėpti už slapto balsavimo ir tai rodo balsavimo neskaidrumą.“

Prisipažįstu: tikrai netikėjau, kad mano sarkazmas bus suprastas tiesmukai ir taps pačios prezidentės Dalios Grybauskaitės pozicija. Pasirodo kreivų veidrodžių karalystėje absurdas – neatsiejama mūsų tikrovės dalis.

Akivaizdu – antrojoje kadencijoje Jos Ekscelencija net nesivargina apsimetinėti demokratinės valstybės vadove. Toks jos požiūris į Konstituciją, į Seimą, kaip į Tautos atstovybę, rodo: įstatymą ji mielai priderintų prie savo įgeidžių – it kokį rūbą prie savo garderobo. Jai nieko nebereiškia ir Konstitucijoje įtvirtinta nuostata, kad pareigas eidami „Seimo nariai vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, valstybės interesais, savo sąžine ir negali būti varžomi jokių mandatų“.

O juk ši konstitucinė nuostata, įtvirtinanti Seimo nario laisvą mandatą, kaip vieną iš tautos atstovų veiklos savarankiškumo ir lygiateisiškumo garantų, ir yra esminis Seimo nario – Tautos atstovo – teisinio statuso dėmuo. Be to, konstitucinės teisės žinovai pabrėžia: laisvas Seimo nario mandatas – ne tautos atstovo privilegija, o viena iš konstitucinių priemonių, užtikrinančių, kad tautai bus deramai atstovaujama Lietuvos Respublikos Seime – jos demokratiškai išsirinktoje atstovybėje.

Bet tokie pareiškimai nedviprasmiškai parodo: prezidentei reikia ne demokratiškos Tautos atstovybės, o atskirų grupuočių susibūrimo, kad ji galėtų su tų grupuočių lyderiais suderinti savo veiksmus, o tie, atėję į Seimą, duotų nurodymus, kaip turėtų balsuoti ir likusieji. Ir nors šalies vadovė mėgsta pakalbėti apie politikos kriminalizavimą, kažkodėl nemato, kad tai, kaip ji elgiasi su Tautos atstovybe, su laisvu Seimo nario mandatu, ir yra klasikinis politikos kriminalizavimas ir atviras veikimas prieš mūsų valstybės konstitucinę santvarką.

Juk laisvas Seimo nario mandatas, anot, tų pačių konstitucinės teisių žinovų, reiškia, kad išrinktas Seimo narys neturi jokių įsipareigojimų jį rėmusiai politinei partijai ar politinei organizacijai, visuomeninei organizacijai, kad jis yra laisvas ir nuo kitų asmenų interesų.

Tad jei išties siekiama įbaudžiavinti Seimo narius ir paversti juos atskirų partijų ir Jos Ekscelencijos nuosavybėmis, siūlau perrašyti ir Seimo nario priesaiką. Dabar Seimo narys prisiekia „sąžiningai tarnauti Tėvynei, demokratijai, Lietuvos žmonių gerovei“. Užtektų, kad Seimo narys prisiektų sąžiningai tarnauti ne Tėvynei, o partijai. Žodį „demokratija“ iš viso galima išmesti kaip niekam nereikalingą kliuvinį. Ir vietoj „Lietuvos žmonių gerovei“ įrašyti „Lietuvos Dalios gerovei“.

Tada priesaikos žodžiai skambėtų taip: „Sąžiningai tarnauti partijai ir Lietuvos Dalios gerovei“.

Manyčiau, tai geriausiai atspindėtų tai, ką iš Seimo narių nori padaryti Jos Ekscelencija prezidentė.

Konservatorių frakcijos seniūnas Jurgis Razma, prisidengęs rinkėjų interesais, registravo prezidentės pageidavimus atitinkančią Seimo Statuto pataisą dėl slapto balsavimo panaikinimo. Jei ji bus priimta, Seimo nariams vietoj valstybės himno tereiks sudainuoti: O jūs, vaikai, taip darykit, kaip Jurgelis daro. Vardan tos – Lietuvos Dalios.