Dar 2013 m. Austėja Landsbergienė be konkurso, už juokingai menką nuomos mokestį, praktiškai neribotam laikui iš „Lietuvos energijos“ dukterinės įmonės „NT Valdos“ sugebėjo išsinuomoti beveik 2000 kv. m patalpas. Anksčiau šis Vilniaus senamiestyje esantis pastatas priklausė AB „Rytų skirstomieji tinklai“.
2012 metais pastatas buvo remontuojamas, jo rinkos vertė siekia 1 milijoną eurų. Tuo tarpu nuomininke tapusi Austėja Landsbergienė energetikams priklausančiose patalpose, Gervėčių g. 4, įsteigė UAB „Karalienės Mortos mokyklą“. „Lietuvos energijos“ turtą valdanti bendrovė už nemažą sumą, nuomininkui reikalaujant, atliko remonto darbus ir dar suteikė teisę nemokamai naudotis 30 arų dydžio automobilių stovėjimo aikštele.
Verslas suklestėjo – privačių darželių ir mokyklų poreikis auga, pelnas byra. A. Landsbergienės kaip verslininkės apetitas ėmė augti. Ji užsimojo toliau plėsti verslą valstybės sąskaita. Privačių darželių tinklo ir mokyklos steigėja nusižiūrėjo laisvą šalia išsinuomotų patalpų esantį sklypą ir užsigeidė, kad „NT Valdos“ toje valstybei priklausančioje žemėje pastatytų naujus, „Karalienės Mortos mokyklos“ poreikiams pritaikytus ir įrengtus pastatus su požeminėmis automobilių stovėjimo aikštelėmis. Edukologė Austėja Landsbergienė pati pasišovusi diktuoti sąlygas statybininkams. Privačios mokyklos plotas įgyvendinus sąlygas padidėtų dar 4000 kv. m., o įmonės pelnai taip pat didėtų kelis kartus.
Užmojis išties didingas. Vilniaus centro prestižiniame rajone įsteigti privačias mokyklas ar darželius gali tik labai verslūs žmonės. Toks sklypas sostinės senamiestyje vertinamas milijonais.
Kaip čia nutiko, kad apsukrioji Austėja Landsbergienė taip susuko galvas energetikams? Galbūt neverta kalbėti apie šio sandorio moralinius aspektus, tačiau negalime nekreipti dėmesio į purvinais batais trypiamą visuomenės interesą. Priminsiu tik, kad prielaidos gimti šiems privataus verslo ir valstybės įmonės susitarimams atsirado konservatorių valdymo metu, kai energetikos ministru tapęs Tėvynės sąjungos narys Arvydas Sekmokas ėmėsi energetikos sektoriaus pertvarkos ir 2011 metais visą energetikos sektoriaus turtą perdavė valdyti UAB „NT valdos“.
Tokių energetikos sektorių aptarnaujančių įmonių A. Sekmokas pristeigė ne vieną. Jose ligi šiol sėkmingai „šildosi“ ne tik A. Landsbergienė, bet ir galimai pats eksministras A. Sekmokas.
Versliąją A. Landsbergienę ne veltui lydi sėkmė. Jos įmonė nemoka jokių PVM mokesčių. Verslininkė surado nišą mokesčių sistemoje, jog ugdymo paslaugas teikiančios bendrovės gali nemokėti PVM.
Kiek kainuos energetikos turtą valdančiai UAB „NT Valdos“ pastatyti naują 4000 kv. m pastatų kompleksą privačiai Austėjos Landsbergienės mokyklai? Spėjama – gal 6 milijonus eurų, o gal ir daugiau, kadangi valstybės žemės sklypas, kuriame netrukus ketinama pradėti statybas, yra nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos teritorijoje, o čia statybų kaštai sunkiai nuspėjami dėl galimų archeologinių radinių.
Tačiau ir ši kliūtis A.Landsbergienei įveikiama. Šių metų liepos mėnesį jos nusižiūrėtas sklypas buvo išbrauktas iš Nekilnojamų kultūros vertybių apsaugos zonos. Nuo šiol ekskavatoriai čia galės darbuotis netrukdomi, kultūros vertybės šiame sklype prarado vertę.
Prestižinė vieta, pabrėžianti mokyklėlės vardą, tapo ranka pasiekiama. Mokyklos savininkei Austėjai Landsbergienei neliko jokios verslo rizikos – jai nereikės dalyvauti konkursuose, pirkti sklypų, skolintis statyboms pinigų iš bankų. Visu tuo užsiims A. Landsbergienės šokdinama valstybės įmonė, prisiimanti visą riziką, o verslininkė tik skaičiuos pelnus.
Kitas svarbus klausimas – iš kur valstybės valdoma įmonė paims tuos 6 milijonus eurų? Ar šis projektas bus finansuojamas vartotojų sąskaita? Ir kas lemia A.Landsbergienės verslo sėkmę – genialumas, o galbūt šeimos priklausymas konservatorių elitui?
Kodėl „Lietuvos energijos“ turtą valdanti bendrovė, kurios paskirtis teikti paslaugas „Lietuvos Energijos“ įmonėms, turi rūpintis Austėjos Landsbergienės privačiu verslu, investuodama milžiniškas lėšas bei prisiimdama visą riziką dėl ponios A. Landsbergienės verslo sėkmės?
Į šiuos klausimus greičiausiai galės atsakyti Generalinė prokuratūra, gindama viešąjį interesą.
O ką pasakytų Karalienė Morta, kurios garbingu ir kiekvienam lietuviui brangiu vardu pridengiami visi šie nešvarūs sandoriai, jei sužinotų, kad valstybės pinigais stumiami privatūs verslai?
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, tai yra subjektyvi politiko nuomonė