Konservatoriai su partijos patriarchu ir anūku priešakyje tebepuola socialdemokratus, matyt, daugiau iš įpročio, iš inercijos, nes šie – juk kairieji, socialdemokratai, tai juos pulti reikia...Juk konservatoriai nesikreipė nei į Vyriausiąją tarnybinės etikos komisiją, nei kitur, nes patys puikiai žinojo, kad tai tik muilo burbulo vertas skandalas...
Panašiai ir sovietinės praeities konservatoriams kritiškai vertinti nereikia, nes svarbiausia jiems jos – nepamiršti. Stengiasi įnirtingai bet kokius sovietmečio ženklus sunaikinti, paminklus nugriauti – dėl to, kad trankiai pasireklamuotų ir dar turbūt dėl to, kad tik širdy juos nešiotųsi... Primirš greičiausiai tik tuomet, kai išrinkimo į Seimą galimybės pradės balansuoti ant slenkstinės – 5 proc. – ribos.
Rusijos „arkliukas“ nebeveikia jau konservatoriams kaip viešųjų ryšių ginklas, nes Rusijos grėsmė šiandien kur kas realesnė nei tada, kai konservatoriai ja be perstojo gąsdino Lietuvos gyventojus, o Lietuva stojo į NATO... Socialdemokrato A. Butkevičiaus vadovaujama Vyriausybė didžiąja dalimi amortizavo ekonomines grėsmes, kilusias dėl Rusijos embargo lietuviškai produkcijai. Užsitikrino stipresnį NATO užnugarį. Atkūrė Tautinių mažumų departamentą...
Tada konservatoriai „įjungė“ savo „bla bla“ dėl socialdemokratų vadovaujamos Lietuvos Vyriausybės pozicijos ir politikos pabėgėlių atžvilgiu. Tiesa, vieni jų siūlo solidarizuotis su Vengrija, kiti aiškina, kad socialdemokratų Vyriausybė nepasiruošusi priimti pabėgėlius.
Tiek pati LSDP, kaip politinė organizacija, tiek jos lyderiai, atsakingi už užsienio politiką – premjeras A. Butkevičius, Seimo Europos reikalų komiteto pirmininkas, buvęs premjeras Gediminas Kirkilas, Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Benediktas Juodka ar užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius – aiškiai laikosi pozicijos: solidarizuotis ir sinchronizuotis su Europos Sąjunga (ES), paaštrėjus Šiaurės Afrikos ir Artimųjų Rytų pabėgėlių krizei.
Liberalai socialdemokratus paskutiniu metu kritikuoja žymiai rečiau, nors iš to piršto laužto „žento skandalo“ visiškai nepraleido. Liberalų lyderis dar parašė vieną komentarą, kritikuodamas Vyriausybės sprendimą didinti neapmokestinamąjį pajamų dydį. Tačiau ar 2008 metų žiemą ne liberalai pritarė konservatoriams dėl naktinės mokesčių reformos?
Tačiau liberalai gali bent pasveikinti socialdemokratus su būsimu socialiniu modeliu, kuris padidins Lietuvos konkurencingumą, darbo rinkos lankstumą ir dirbančiųjų galimybes kasdien sparčiai besikeičiančiame pasaulyje.
Tuo tarpu konservatoriai gali graužti alkūnes: per jų vadovaujamos koalicijos valdymą emigracija iš Lietuvos buvo rekordinė, ir jie niekaip nesugebėjo sukurti lankstesnių ir abiems pusėms – darbuotojams ir darbdaviams – naudingų darbo rinkos taisyklių. Ir ne tik ekonominė krizė vijo žmones iš Tėvynės, bet ir nemaža dalimi – būtent novatoriško ir veikiančio socialinio modelio nebuvimas.
O dabar socialdemokratai siekia sukurti socialinį modelį, kuris sukurtų sveiką galios pusiausvyrą tarp darbuotojų ir darbdavių interesų bei kuris gali padėti grąžinti kvalifikuotus ir ambicingus emigrantus į Lietuvą. Konservatoriai šiandien tebedejuoja, kad tik žmonės neišvyktų iš šalies. Socialdemokratai mąsto strategiškai: kad ne tik neišvyktų, bet ir grįžtų.
Ekonomikos situacija Lietuvoje atrodo stabiliai. Nors šalies BVP augimo prognozės 2015 metams ir sumažėjo, lyginamajame Europos kontekste Lietuva vis tiek atrodo neblogai. Be to, Lietuvos bankas prognozuoja, kad užimtųjų skaičius ir vidutinis darbo užmokestis toliau didės, o mažėjant bendram kainų lygiui, gyventojų perkamoji galia augs. O 2016 metais šalies makroekonomikos rodikliai prognozuojami geresni nei šiemetiniai.
Taigi,opozicijos kritika, regis, socialdemokratams – kaip vanduo nuo žąsies nubėga. Jų populiarumas(ne tik LSDP, bet ir jos pirmininko A. Butkevičiaus) stabiliai auga. Aršesnis konservatorių puolimas nelabai veikia nei jų, nei socialdemokratų reitingų turbūt dar ir dėl to, kad jų populiarumas visuomenėje apskritai blėsta. O liberalams dėl reitingų dar reiks pakovoti...
Net žurnalistas Andrius Tapinas, kuris nei televizijoje, nei DELFI, nei savo „Facebook“ paskyroje niekada nerodė ypatingos simpatijos socialdemokratams, savo tekste pripažįsta, kad ne tik konservatoriai, bet ir per Europos Parlamento ir vietos savivaldos rinkimų kampanijas sėkmingų šaunuolių įvaizdį susikūrę ir sužibėję liberalai pralaimi ne tik reitingų, bet ir viešųjų ryšių kovą socialdemokratams.
Pralaimi ir pralaimės ir politiniuose žaidimuose: konservatoriai – todėl, kad jų, „vienintelių“ Lietuvos teisuolių ir patriotų šlovės saulė nesustabdomai leidžiasi žemyn, o jauni liberalai – juos tebesvaigina jų dar šviežia sėkmė (kaip kad konservatorius, beje,kaip bebūtų keista, tebesvaigina jų žiauri antikrizinė taupymo politika).
Kaip ten sakoma, nesidžiauk radęs, neverk pametęs... Svarbiausia – pusiausvyra. Galbūt dėlto socialdemokratai dažniausiai ir laimi Seimo rinkimus...
