Konstitucinis teismas (toliau – KT) 2014 m. lapkričio mėn. paskelbė nutarimą, kad iki tol galiojusi rotacijos tvarka prieštarauja LR Konstitucijai. KT beveik tiesiogiai įvardijo ir balus (8 ar 7), su kuriais susiejus mokymosi rezultatus, jie atitiktų gero mokymosi kriterijų.

Seime svarstomoje įstatymo pataisoje numatyta tvarka, kai valstybės finansavimo netenka studentas, kuomet jo pažymių vidurkis atitinka įvertinimą „7“ arba „vidutiniškai“. Pataisose numatyta, ką septynetas reiškia: „akademinio mokymosi laikotarpiu asmuo įgijo vidutinių žinių ir gebėjimų“. Galėtume svarstyti, ar ši formuluotė atitinka tai, kas paprastai suvokiama, kai sakoma, kad žmogus mokosi „gerai“. Šiuo metu į tai dėmesį atkreipia nebent studentų atstovai, kiti raminasi tuo, kad KT pats yra įvardijęs „7“.

Tačiau absurdiškumas glūdi ne apibrėžime, o KT pažymio įvardijime ir nuostatoje, kad gero mokymosi kriterijai turį būti iš anksto žinomi, aiškūs, objektyvūs, skaidrūs. Nereikia būti dėstytoju ar studentu, kad žinotum, jog konkretus pažymys yra objektyvus, kiek objektyvus gali būti vertinimas ir nusistovėjusios tradicijos. Faktas yra aukštųjų mokyklų skirtingos vertinimo sistemos, skirtingi reikalavimai studentams. Nekalbant apie tai, kad tas pats septynetas skirtinguose moksluose reiškia skirtingus dalykus. Realybė yra ta, kad „7“ kai kuriose studijų programose reiškia „puikiai“, o kitose – „blogai“. Kai kuriuose kursuose didesnio balo už septynis turbūt niekas ir negauna.
Septyneto buvimas yra absurdiškas ir tuo, kad aukštosios mokyklos autonomija gali paskatinti bendruomenes nusistatyti savą vertinimo skalę: kad studentai būtų vertinami ne dešimtbalėje, o dvylikabalėje ar penkiabalėje skalėje.
Nerija Putinaitė

Panašiai skirtingus dalykus reiškia ir su „7“ siejami „vidutiniai“ rezultatai. Opozicijai priklausančių Seimo narių grupė siūlo palikti vien išraišką „vidutiniškai“, nesiejant su konkrečiu balu. Tačiau KT išaiškinimo šviesoje, „vdutiniškai“ nereiškia, kad kriterijai iš anksto žinomi, aiškūs ir objektyvūs“.

Tradicijas galima keisti, kad ir kokios pokyčiams nepaslankios jos būtų. Reiškia, konstitucinį principą norint įgyvendinti nuosekliai, reikėtų priversti aukštąsias mokyklas vienodinti vertinimo sistemas, reikalauti, kad humanitarai ir tikslieji mokslai įsivestų bendrus kriterijus ir jų laikytųsi, šių sistemų tinkamumą valstybiškai tikrinti ir inspektuoti. Tokia priežiūrinė veikla galėtų gal net taptų kai kurių administratorių džiaugsmu, nes atsivertų kontrole ir bausme remtas veiklos baras. Tačiau iš tiesų tai tebūtų administracinis autonomijos apribojimas.

Septyneto buvimas yra absurdiškas ir tuo, kad aukštosios mokyklos autonomija gali paskatinti bendruomenes nusistatyti savą vertinimo skalę: kad studentai būtų vertinami ne dešimtbalėje, o dvylikabalėje ar penkiabalėje skalėje. Tuomet aukštoji mokykla turėtų ieškoti būdų kaip savą vertinimo sistemą konvertuoti. Arba jai būtų uždrausta turėti tą savą sistemą, kas administraciškai daug paprasčiau. Įstatymas aukštosioms mokykloms apskritai neturėtų nustatyti, kaip ir ką vertinti, jei bent kiek gerbiama autonomija, pirmiausia – akademinė.
KT aukštojo mokslo valstybinį finansavimą yra įklampinęs į pelkę, iš kurios jau neįmanoma išlipti. Pasirinkus racionalų ir tikrovėje pritaikomą sprendimą, jis prieštaraus KT sprendimui, pasirinkus neprieštaraujantį, jis bus absurdiškas.
Nerija Putinaitė

Seimo svarstomos įstatymo pataisos atskleidžia, kad tarsi mėginama išvengti bent vieno konstitucinio išaiškinimo sąlygojamo nuokrypio. Mėginama atliepti į realybės faktą, kad „7“ reiškia skirtingus dalykus. Projekte įrašyta išlyga: „Jeigu atitinkamos studijų programos ir studijų formos studijų kurse nėra valstybės nefinansuojamose vietose studijuojančių asmenų, po reguliarios pagrindinės žinių patikros valstybės finansuojamose studijų vietose studijuojantys ir neturintys akademinių skolų asmenys išlaiko finansavimą studijoms, nepaisant per reguliarią pagrindinę žinių patikrą gauto studijų rezultatų įvertinimo vidurkio“. Išlyga numato, kad besimokantis žemesniais balais, nepraras finansavimo, jei tame kurse nebus už save mokančių studentų, kurie galėtų užimti jo vietą. Vadinasi, šiuo atveju finansavimo praradimas ar nepraradimas priklausys ne nuo studento mokymosi, o nuo mokančių už studijas bendrakursių buvimo ar nebuvimo. Neteisininko vertinimu, tokia nuostata prieštarauja Konstitucijai, nes valstybė finansuotų studijas individų, tame pačiame straipsnyje apibrėžiamų kaip nesimokančių „gerai“.

Suprantamas Seimo narių noras išvengti „7“ įnešamos praktikos, neatitinkančios taip sunkiai keičiamos realybės. Šia sąskaita užmerkiamos akys prieš labai abejotiną atitikimą Konstitucijai ir akivaizdžią gilesnę problemą.
Aplinkybės šiandien yra visiškai pasikeitusios, ir konstitucinė konkretika ryškiai prasilenkia su realybe. Greta šiandien problemiškos rotacijos nemažiau detalūs ir klampūs KT išaiškinimai liečia aukštųjų mokyklų valdymą ir autonomiją.
Nerija Putinaitė

KT aukštojo mokslo valstybinį finansavimą yra įklampinęs į pelkę, iš kurios jau neįmanoma išlipti. Pasirinkus racionalų ir tikrovėje pritaikomą sprendimą, jis prieštaraus KT sprendimui, pasirinkus neprieštaraujantį, jis bus absurdiškas. KT taip detalizavo studentų rotacijos tvarką, kad pajudėti ir rasti sprendimą, kad „ir vilkas, ir avis...“, kaip sakoma liaudyje, galima vien pakeitus Konstituciją.

Konstitucijos pažeidimas nėra pateisinamas dalykas, ir to reikėtų visais būdais vengti. Taip pat ir suvokiant, kad sprendimus priimantys KT nariai yra ne dievai, o gyvi žmonės, veikiami to meto aplinkybių, jų nulemto dalykų supratimo ir ankstesnių sprendimų palikimo. Net ir Konstitucijos nuostatos buvo surašytos tam tikru metu, nulemtos tam tikro problemų matymo ir aplinkybių. Aplinkybės šiandien yra visiškai pasikeitusios, ir konstitucinė konkretika ryškiai prasilenkia su realybe. Greta šiandien problemiškos rotacijos nemažiau detalūs ir klampūs KT išaiškinimai liečia aukštųjų mokyklų valdymą ir autonomiją.

LR Seimo nariai mėgina rasti išeitį situacijoje, kurioje nėra išeities, į įstatymą tarsi nepastebimai įrašo nuostatas, kurios prieštarauja Konstitucijai. Suprantantys šių viražų santykį su Konstitucija veikiausiai viliasi, kad artimiausiu metu niekas nesikreips į KT ir nuostatos išliks.

Anksčiau aktyviai į KT kreipęsi Vytenis Andriukaitis ir Vydas Gedvilas šią nuostatą veikiausiai dėl skirtingų priežasčių toleruos. Jei kreiptųsi opozicija, kreipimasis problemos neišspręs, nes problema yra Konstitucija. Kiekvienas naujas kreipimasis rodo aiškesnę būtinybę keisti Konstituciją. Be šio žingsnio ir toliau absurdas bus pridengiamas antikonstituciškumu.