Privalomas mokslas iki 18 metų yra Belgijoje, Vokietijoje, Vengrijoje, Nyderlanduose, Lenkijoje, Portugalijoje, vienuolikoje JAV valstijų, dviejose Kanados provincijose, Argentinoje. Tose valstybėse fiksuojamas gerokai mažesnis nepilnamečių nusikalstamumas. Dauguma Europos šalių, atsižvelgdamos į Europos Komisijos ir UNESCO rekomendacijas bei įpareigojimus, intensyviai investuoja į švietimą – valstybės ateitį.

Bendrasis lavinimas yra skurdo mažinimo, pilietinės visuomenės kūrimo ir pagaliau nacionalinio saugumo stiprinimas. Šios pataisos priėmimas būtų atskleidęs atsakingą požiūrį į valstybės ateitį – vaikus. Keista ir tai, kad pataisai priimti Seime neužteko parlamentarų balsų, nors jai pritarė Seimo Teisės ir teisėtvarkos, Socialinių reikalų ir darbo bei Švietimo mokslo ir kultūros komitetuose. Šiam siūlymui pritaria ir Lietuvos edukologijos universitetas, nevyriausybinės organizacijos: NVO konfederacija vaikams, Lietuvos „Caritas“, Klaipėdos socialinės ir psichologinės pagalbos centras. Valdančios daugumos sprendimą nepritarti pataisai nulėmė Vyriausybės išvada – turėti išsilavinusius žmones valstybei yra per brangu.

Šio fakto galėtume nesureikšminti, jei būtume išsilavinusių, nelinkusių nusikalsti, neturinčių beglobių, benamių vaikų valstybė. Tačiau taip toli gražu nėra.


Vyriausybei kalinius išlaikyti pigiau?

Vyriausybė, teikdama neigiamą išvadą šiai Konstitucijos pataisai, sako, kad privalomo mokymosi iki 18 metų įgyvendinimas bus per brangus. Daug brangiau šiandien išlaikyti vaikų globos namus, socializacijos centrus, vaikų pataisos namus ir Pravieniškėse kalinčius 2  tūkst. jaunų, žmonių, kurių amžius – iki 35 metų, o išsilavinimas – nebaigta pagrindinė mokykla.


Šis pakeitimas buvo aktualus 2754 vaikams, kurie dabar nesimoko. Jie turėtų baigti vidurinį ugdymą mokykloje arba mokytis profesinėje mokykloje bei įgyti amatą, arba mokytis kitose švietimo įstaigose. 


Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininkė Audronė Pitrėnienės gegužės 5 d. pateikė Seimo rezoliuciją, kurioje rašoma, kad „pedagogų ir profesijos mokytojų rengimas yra kritinės būklės“ bei pripažįstama, kad „investicijos į švietimą ir ugdymo sistemas lemia inovacijų ir ekonomikos plėtrą, aktyvų pilietiškumą, asmeninį tobulėjimą ir gerovę“. 


Antanas Maceina rašė „Mokytojas – tautos ateities pranašas, jo rankose visada buvo, yra ir bus valstybės tautos ateitis.“ Visų partijų rinkimų programose yra rašoma, kad konkurencingą, gerovės Lietuvą sukurs tik visapusiškai išsilavinusi ir kultūringa tauta. Tad kodėl bijoma privalomo mokymo iki 18 metų? Belieka manyti, kad esame nepasirengę mokyti visus vaikus, juk pedagogų ir profesijos mokytojų rengimas yra kritinės būklės.


Statistika brėžia tiesioginę koreliaciją tarp vaikų globos namų ir jų tėvų. Pastarųjų išsilavinimas nesiekia pagrindinio mokslo. Sako, kad mūsų vaikai turi eiti dirbti nuo 16 metų. Tačiau Lietuvos darbo biržos duomenimis, 2015 m. sausio 1 d. šalies teritorinėse darbo biržose buvo registruoti 258 darbo ieškantys asmenys, jaunesni kaip 18 metų. Iš jų – tik 6 jaunuoliai 14-15 metų amžiaus. Per 2014 m. Lietuvos darbo biržos specialistai padėjo įsidarbinti 139 nepilnamečiams, iš jų – 3 asmenims 14-15 metų amžiaus, 136 asmenims – 16-17 metų.


Kriminalinėse suvestinėse cituojami atvejai, kuomet mūsų vaikai nuo 14 metų „dirba“ Norvegijos prekybos centruose – vagiliauja. 


Nesimokančių vaikų ir mokyklos nelankančių mokinių informacinės sistemos NEMIS duomenimis, 2014-2015 mokslo metais nesimokančių vaikų iki 16 metų yra 14785, o iki 18 metų – 17539 vaikai. Nesimokantys vaikai – tai tie, kurie nė karto nebuvo registruoti nė vienoje šalies mokykloje, tačiau yra užregistruoti Lietuvos gyventojų registre.


Dar turime mokyklos nelankančius vaikus, kurie be pateisinamos priežasties praleidžia daugiau nei pusę pamokų per mėnesį. Tačiau tikslių skaičių apie nelankančius mokyklos vaikus neturime, nes šios informacijos teikimas nėra reglamentuotas, todėl duomenys neatspindi realios mokyklų nelankančių mokinių situacijos ir nėra teikiami išorinėms institucijoms. Taigi galima tik spėlioti, kiek vaikų Lietuvos mokyklose stropiai mokosi ir mąsto apie savo ateitį.


Išties suklusti verčianti statistika: 2011 m. gyventojų ir būsto surašymo duomenimis mūsų valstybėje buvo neraštingi 4 tūkst. 903 gyventojai, iš jų - 1207 asmenys iki 29 m. amžiaus.

Neturintis 18 metų – dar vaikas


Remiantis Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencija, vaiku laikomas kiekvienas žmogus, neturintis 18-os metų. 16 metų vaikas – paauglys, jaunuolis vis dar ieško savojo „aš“. Pažinimo stoką šiame amžiuje, pasak psichologų, vertėtų užpildyti tobulinimusi ir žinių siekimu. 


Konstitucijos pataisa siekiama suteikti vaikams iki 18 metų bendrąjį arba profesinį ugdymą; skatinti vaikų užimtumą ir dalyvavimą prevencinėse programose; ugdyti sąmoningą, dorą pilietį saugioje švietimo įstaigų aplinkoje; skatinti tėvų atsakomybę rūpinantis vaikų išsilavinimu. 


Privalomas mokslas gimnazijose, vidurinėse arba profesinėse mokyklose iki 18 metų įpareigotų jaunuolius būti saugioje aplinkoje, užimtiems, lavinamiems. Vaikų fizinė branda vyksta greičiau, nei emocinė. Anot psichologų, vaikas iki 18 metų yra „savęs“ paieškų etape, jis neturi supratimo apie savo būsimą profesiją, jis neturi įgūdžių, minimalių kompetencijų. Kuo ilgiau vaikas mokysis mokykloje, tuo didesnė tikimybė užaugti doru piliečiu.

16 metų paauglys dar yra emociškai nesubrendęs, todėl tokie vaikai apgaulės būdu nesunkiai tampa prekybos žmonėmis aukomis, pradeda vartoti narkotines medžiagas, alkoholį, tabaką, įtraukiami į nusikalstamas veikas. Švietimo įstaigose vaikai yra ne tik užimti, bet ir prižiūrimi visą dieną. Mokyklose vaikai gali gauti socialinių pedagogų, psichologų pagalbą, nes kiekvienoje mokykloje veikia vaiko gerovės komisija, vykdomos įvairios prevencinės programos, kuriose nesimokantis vaikas netenka galimybės dalyvauti.


Vaikų tarp 14-16 ir 18 metų gyvenimo tarpsnis iš esmės yra pats grėsmingiausias dėl savo galimų praradimų. Šio amžiaus vaikai iškritę iš pedagogų ir socialinių darbuotojų globos, lieka augti gatvėse. Apie tokius vaikus net dainuojamos dainos: „mane pagimdė gatvė mama, augino – tėtė asfaltas“. Gerai, jei pasiseka, o jei ne – tuomet nesistebėkime, kad esame daugiausiai vaikų globos namuose augančių vaikų bei įkalintų asmenų turinti valstybė ES.