Artėjant Seimo rinkimams girdime naują populistinį liberalų partijos pasiūlymą rengti referendumą dėl masinės dvigubos pilietybės įteisinimo. Šiuo pasiūlymu Liberalų Sąjūdis, deja, populizmo lygiu pralenkė net ir legendinį Darbo partijos pažadą įvesti 1509 Lt siekiantį minimalų atlyginimą. Netikite?
Referendumo reikalavimai
Liberalai siūlo Seimui su 2016 m. rinkimais inicijuoti referendumą, kurio metu piliečiams būtų siūloma išbraukti iš Konstitucijos teksto 12 straipsnio 2 dalį. Joje rašoma, kad: „Išskyrus įstatymo numatytus atskirus atvejus, niekas negali būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės pilietis“.
Toks referendumas tiesiog negali įvykti, nes minėtas straipsnis yra Konstitucijos pirmame skirsnyje. Pagal Referendumo įstatymą, kad būtų priimta siūloma pataisa, tokiame referendume balsuoti „už“ turi daugiau nei 50 proc. nuo visų balso teisę turinčių piliečių. Net jeigu ši nuostata negaliotų, ir pagal paprastiems klausimams keliamus referendumų reikalavimus, jis greičiausiai neįvyktų, nes 50 proc. rinkėjų paprastai tiesiog neateina į rinkimus.
Šių metų savivaldybių tarybų ir tiesioginiuose merų rinkimuose rinkėjų aktyvumas siekė 47,17 proc., 2014 m. Europos Parlamento rinkimuose – 47,35 proc. , 2012 m. Seimo rinkimuose – 52,92 proc., o 2008 m. Seimo rinkimuose – 48,59 proc.. Didesnio aktyvumo tikimasi, jei legalizuotume elektroninį balsavimą. Tačiau liberalų siūlomo referendumo ir tai neišgelbėtų. Pagal užsienio patirtį, elektroninis balsavimas rinkėjų aktyvumą padidina tik keliais procentais. Esant tokiam aktyvumui (o nėra pagrindo tikėtis didesnio) referendumas arba tiesiog neįvyktų, kas labiausiai tikėtina, arba sprendimas nebūtų priimtas. Kad jis būtų priimtas, net ir atėjus daugiau nei pusei rinkėjų, „UŽ“ turėtų balsuoti arti šimto procentų jo dalyvių.
Tačiau Lietuvoje tokio palaikymo dvigubai pilietybei tikrai nėra. Pagal šių metų sausį atliktą apklausą, masiniam dvigubos pilietybės įteisinimui Lietuvoje pritartų viso labo 57 proc. rinkėjų. Viena vertus, tai dauguma. Kita vertus, ji yra ties slidžia riba ir daug mažesnė nei reikėtų tokiam referendumui įvykti. Be to, ši dauguma yra ne didėjanti, o mažėjanti, nes dar 2009 m. parama dvigubai pilietybei siekė virš 70 proc.. Jeigu prieš tokį referendumą būtų sudarytos sąlygos sąžiningai, t.y. abiejų pusių argumentus vienodomis sąlygomis transliuojančiai informavimo kampanijai, šis skaičius vargu ar galėtų drastiškai pasikeisti.
Taigi aišku, kad siūlomas referendumas nebus pripažintas įvykusiu. Koks tada skirtumas tarp tokio pasiūlymo ir Darbo partijos siūlymo įvesti 1509 Lt minimalų atlyginimą? Pastarasis buvo net mažiau populistinis, nes bent teoriškai įmanoma, jog Darbo partija būtų laimėjusi rinkimus, formavusi Vyriausybę ir kaip nors „prastūmusi“ minimalios algos didinimą iki 1509 Lt su visomis neigiamomis to pasekmėmis šalies ekonomikai. Tuo tarpu į referendumą pačiu geriausiu atveju ateis apie pusę balso teisę turinčių rinkėjų. Jau dabar aišku, kad referendumas negali įvykti.
Susipratus, jog esamas referendumo įstatymas tikrai neleidžia liberalų siūlomu būdu įteisinti masinės dvigubos pilietybės, pasiūlyta įstatymą pritaikyti prie konkretaus referendumo poreikių ir sumažinti dalyvavimo kartelę specialiai prieš šį referendumą. Viešai pripažįstama, jog siūlymas skirtas tam, kad referendumas pavyktų. Tai teisinei valstybei gėdą darantis mąstymas: „Šitas referendumas patinka – palengvinam, kitas nepatinka – pasunkinam“. Tai leistų Seimo daugumoms pagal užgaidą manipuliuoti referendumų šansais. Dešimčių Seimo narių parašai po šia avantiūriška ir teisininkų jau sukritikuota iniciatyva – tikras populizmo triumfas Lietuvoje.
O jei pavyktų? 180 000 Rusijos piliečių
Galvodami apie tokį liberalų pasiūlymą, negalime užsimerkti ir nematyti, jog Lietuvai egzistuoja reali geopolitinė grėsmė. Tarkime, įvyksta stebuklas ir referendumas pavyksta. Siūloma pataisa ištrintų bet kokius konstitucinius apribojimus dvigubai pilietybei. Priešingai, jau pats jos draudimas taptų galimai prieštaraujančiu Konstitucijai.
Lietuvoje turime apie 180 000 potencialių Rusijos piliečių. Puikiai žinome kelis dalykus. Pirma, Rusijos nacionalinio saugumo strategija teigia Rusijos pareigą ginti savo piliečių teises užsienyje. Antra, Rusija jau dabar Lietuvą vaizduoja kaip tariamai fašistinę valstybę. Trečia, Klaipėdos rusų politikas tarptautinėse konferencijose ir tai pačiai Rusijai jau dabar skelbia, kad rusai Lietuvoje yra tariamai diskriminuojami, jaučiasi antrarūšiais piliečiais, jų teisės pažeidžiamos. Tokie kaltinimai išpučiami vien todėl, kad rusų kalba nėra pripažįstama regione kalba Klaipėdoje. Ketvirta, panašiu pretekstu apšaukusi Ukrainą fašistine valstybe, Rusija jau išėjo „ginti savo tautiečių“ (net ne piliečių!) užsienyje, kai okupavo Krymą. Rizikuojame sukurti būtent tokią situaciją Lietuvoje.
Liberalai ramina, kad jų siūloma Konstitucijos pataisa nekelia grėsmės, nes Pilietybės įstatyme įrašysime, kad dvigubą pilietybę leidžiame tik tampantiems NATO ir ES šalių piliečiais. Tačiau tai vis vien problema.
Pirma, įstatymą pakeisti daug lengviau negu Konstituciją, todėl tai būtų labai trapus saugiklis.
Antra, priėmus liberalų siūlomą Konstitucijos pataisą, toks apribojimas įstatymu jau galimai prieštarautų naujajam Konstitucijos tekstui. Tereiktų kam nors kreiptis į Konstitucinį Teismą (KT) ir niekas šiandien negali pasakyti, kokio atsakymo sulauktume. Ar neatsidurtume situacijoje, kai reikia referendumo, kad galėtume apskritai kam nors uždrausti dvigubą pilietybę?
Trečia, tada iš tiesų kalbėtume apie nelygų ir nepagrįstą piliečių diskriminavimą. „Kodėl tapęs kitos ES šalies piliečiu Lietuvos pilietybę išsaugau, o tapęs Šveicarijos ar Norvegijos – nebe?“ Negalėsime įtikinamai atsakyti šio klausimo. Nors jau dešimtmetį kone kasmet bandoma įteisinti masinę dvigubą pilietybę ir inicijuojami įvairūs referendumai, piliečiams taip ir nebuvo protingai ir įtikinamai atsakyta į visus šiuos klausimus.
Ką daryti? Suvokdami, kad referendumas dėl dvigubos pilietybės tėra pigi populistinė, turėtume ieškoti kelių, kurie nebūtų iš anksto pasmerkti. Logiškiausias iš jų – kreiptis į KT dėl dvigubos pilietybės klausimo išaiškinimo. Kitaip suformuluotas ir kitus aspektus akcentuojantis klausimas gali lemti ir kitokį atsakymą, atverti naujas galimybes. Niekam ne paslaptis, jog KT sprendimai neapsiriboja griežtu Konstitucijos teksto aiškinimu ir gali pateikti netikėtumų. Kodėl nepabandžius?