Kiseliovo stiliumi režisuotas keturių valandų filmas namų šeimininkėms trumpam išstūmė mintis apie vidutinį 10 tūkst. rublių atlyginimą per mėnesį ir klausimus, kaip išgyventi toliau. Filmo turinys trumpai galėtų būti nusakytas žymiąja draugo Pol Pot fraze, kad "sergantys yra savo pačių vaizduotės aukos".
Gana prasto vaidinimo metu nuskambėjo pagrindinio aktoriaus tvirtinimas, kad jis neturi priešų ir nenori atkurti jokios imperijos. Gerasis vadas tik nori, kad jo tautiečiai ir visi, kas laiko save tokiais, nepriklausomai nuo jų turimos valstybės paso ir įrašo jame, būtų gerbiami ir lygiaverčiai bet kurios valstybės piliečiai. Ypač kaimyninėse valstybėse. Tuo metu užkulisiuose didžiosios rytų kaimynės propagandos sklaidos priemonės ir smegenų plovyklos nedelsdamos ėmėsi gerosios žinios išaiškinimo.
Štai tūlas teisės sergėtojas, nepiliečių parlamento "spikeris" Aleksandras Gaponenka duodamas interviu "Vesti segodnia“, pažymėjo, kad "laužui (Latvijoje) uždegti reikia tik degtuko."
O kur degs laužas - sprendžiama ne Latvijoje. Latvijos rusakalbiai visiškai dezorientuoti, rusų judėjime pilna prikišta saugumo policijos agentų.
"Aš juos pažįstu, bet negaliu pateikti vardų, nes neturiu dokumentuotų įrodymų", - tęsia Latvijos nepilietis. "Amerikiečiai kaunasi dėl rusų protų. Dėl to pernešė iš Afganistano karinį centrą, kuria jiems reikiamą informacinę erdvę, rengiasi paleisti TV kanalą...", - bauginosi rusakalbis.
Tačiau didesnį nerimą turėtų kelti gerokai intelektualesnis politikos eksperto straipsnis, pasirodęs tuo metu, kai keturių valandų serialas Rusijos masėms ėjo į pabaigą. Žinoma, į pseudostrateginius ir pseudoistorinius Sisteminės analizės ir prognozės centro prezidento Rostislavo Iščenkos žodžius galima numoti ranka ir laikyti eilinėmis smegenų plovyklos pasakomis.
Tačiau atviras karo kurstymas nėra publikuojamas šiaip sau, kai visą žiniasklaidą rytinėje valstybėje skvarbia elektronine akimi budriai seka ir geležine įstatymų ranka kontroliuoja "Roskomnadzor". Analitinio straipsnio tema paprasta, kaip geraširdė Rusijos prezidento šypsena, tvirtinanti, kad Ukrainoje nėra Rusijos karių. Tai - prevencinė Baltijos šalių okupacija.
Kadangi JAV telkdamos karius ir ginkluotę Baltijos šalyse siekia išprovokuoti Europos sąjungos ir Rusijos konfliktą, teigia analitikas, galimi du scenarijai, įvyksiantys artimiausiu metu.
Pirmasis, kuriuo neva Rusija labiausiai suinteresuota, tai minkštasis. Jeigu Rusija sugebės susitvarkyti su JAV provokacijomis Baltijos šalyse, Ukrainos nacistinis režimas žlugs.
Europos sąjunga išsivaduos nuo JAV penktosios kolonos jungo. Rusija sukurs ekonominę sąjungą nuo Atlanto iki Ramaus vandenyno. Suprantama, Baltijos šalys liks JAV nebereikalingos, tada motulė Rusija eilinį kartą gelbėdama jas nuo visiškos suirutės ir bado, suteiks joms karinį protektoratą, Prancūzijos ir Vokietijos įtakai atiduodama Lenkiją. Šis variantas yra mažai tikėtinas, pabrėžia autorius.
Antrasis variantas. Provokacijomis Baltijos šalių ir Rusijos pasienyje JAV įtrauks Europos sąjungą ir Rusiją į ginkluotą konfliktą. Siekiant to išvengti, būtina žaibiška prevencinė Baltijos šalių okupacija. Tai yra leistinas veiksmas, nes Baltijos šalys patys save padarė neteisėtu JAV veiksmų įrankiu. Staigiai okupavus Baltijos šalis, JAV, žinoma, nesikiš. Be to, tai bus ir pavyzdys Lenkijai su Rumunija, mintį tęsia politinis strategas R. Iščenka.
Rusija iš to gautų daug naudos. Pirma, JAV nesitiki tokių veiksmų iš Rusijos, todėl ilgą laiką būtų eliminuota iš politinės arenos. Antra, okupavus Baltijos šalis Rusija turėtų galimybę gauti tiesioginius įrodymus apie JAV planuojamą provokaciją prieš Rusiją. Trečia, staigus Baltijos šalių užėmimas pastatytų Europos Sąjungą į tokią padėtį, kad situacijos normalizavimo būtų galima siekti tik derybų keliu. Ketvirta, mainais į Baltijos šalis Rusija teisėtai galėtų pareikalauti visos Ukrainos. Na ir penktas, kadangi visos trys šalys sugriovė savo ekonomikas, jose apie 40 proc. gyventojų emigravo, o socialinės problemos daro jas politiškai nestabiliomis, ES jų iš viso, greičiausiai, atsisakytų.
Tokiu atveju, gali būti, kad gimtų nauji valstybiniai dariniai, nes pvz., Vilniaus kraštas būtų prijungtas prie Baltarusijos, Klaipėdos - gal atiduotas Lenkijai, kadangi istoriškai Kuršių žemė buvo Lenkijos vasalas, teigia ekspertas.
R. Iščenka pateiktame žemėlapyje nurodoma, kaip galėtų būti perbraižytos sienos. Atkreiptinas dėmesys, kad Vilniaus ir Klaipėdos krašto "istoriškai nepagrįstas priskyrimas Lietuvai" - seniai keliamas klausimas Rusijos smegenų plovyklose. Strategine prasme tai yra aiškiai išreikštas noras sausumos keliu sujungti Kaliningrado sritį su Rusija.
Skamba neįtikėtinai, fantastiškai? Panašu į haliucinacijas? O gal eilinė propagandinė provokacija? Sprendžiant į tai, kaip Didysis Brolis įvairiais pareiškiamais testuoja vakarus jau nuo Gruzijos - Rusijos karo išvakarių, gal vertėtų suklusti? Nes kai kurie juokdariais laikyti ponai Rusijoje tiesiog aiškiaregiškai "išpranašavo" Abchazijos ir Pietų Osetijos aneksijas bei Krymo okupaciją. Juk kas, anot profesoriaus, galėtų paneigti, kad tai dar vienas eilinis mūsų reakcijos patikrinimas. O jei ką, visada bus galima suversti lietuvių isterijai "rusai puola".