Opozicionieriai atrodo skystai

Kol kas šios prognozės nepasitvirtina. Šešioliktosios Vyriausybės programą teigiamai vertina žinomi ekonomistai ir politologai. Ministrų kabineto sudėtis taip pat neteikia pagrindo badyti pirštais į asmenybes ir šaukti drauge su konservatoriais apie artėjančią „antrosios respublikos pabaigą“.

Vieniems gali nepatikti naujoji ūkio ministrė socialdemokratė Birutė Vėsaitė, o kitiems gali nepatikti viešuosius ir privačius interesus supainiojęs buvęs ūkio ministras konservatorius Dainius Kreivys. Visiems visada kas nors patinka ar nepatinka. Bet painioti viešuosius ir privačius interesus – negražu.

Dešinieji piktinasi kai kurių naujojo Ministrų kabineto narių kalbomis. Sako, kad jie nusišneka. Tačiau kas jau kas, o konservatoriai apie politinius paistalus galėtų ir patylėti. Nes būtent jų garbės pirmininkas kalba apie marsiečius, „antrosios respublikos pabaigą“ ir jau seniai pučia į akis violetinę Drąsius Kedžio miglą.

Nepasitvirtino ir opozicijos teiginiai apie tai, kad Socialdemokratų partijos pirmininkas A. Butkevičius neatlaikys V. Uspaskicho spaudimo ar šantažo. Atlaiko – ir kuo puikiausiai. Nuėjo į Darbo partijos frakciją, ramiai pasakė, kad socialdemokratai balsuos už neliečiamybės atėmimą iš trijų „darbiečių“ parlamentarų, o „darbiečiai“ vis tiek balsavo už Vyriausybės programą.

Abejonių dėl kompetencijos, dalykiškumo ir solidumo šiandien kelia ne tiek Vyriausybė ir jos programa, kiek, deja, opozicija. Štai Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto direktorius Ramūnas Vilpišauskas stebisi valdžią užleidusių konservatorių kritika A. Butkevičiaus Vyriausybės programai. Stebisi todėl, kad konservatoriai kritikuoja socdemus už populistinių pažadų atsisakymą, nors kaip tik už tai turėtų juos girti.

„Dešinieji, prieš tai kalbėję daug apie atsakingą valdymą ir atsakingą politiką, dabar kritikuoja naujos daugumos Vyriausybės programą dėl to, kad ji atsisakė populistinių arba kairiųjų pažadų. Tai man atrodo keista“, - naujienų portalui DELFI sakė R. Vilpišauskas.

Jo žodžiais, konservatorių kritika turėtų būti konstruktyvesnė, tačiau susidaro įspūdis, kad Tėvynės sąjungos lyderiai kaip tik nori, kad populistiniai teiginiai būtų įgyvendinami. Politologo teigimu, Tėvynės sąjunga greitai pamiršo, ką reiškia būti atsakingai už situaciją, viešuosius finansus, ir perėjo prie atviros demagogijos, užuot teikusi rimtus dalykinius siūlymus. Opozicija net nesiteikė pastebėti ir pripažinti, kad Vyriausybės programa buvo smarkiai patobulinta.

Tarsis su ekspertais? J. Razmai tai netinka

Teigiamai apie Vyriausybės programą atsiliepė ir ekonomistas Raimondas Kuodis. Jo žodžiais, „bendras įspūdis – geresnis, nei galima buvo tikėtis“. R. Kuodžiui patiko tai, kad premjeras A. Butkevičius, kalbėdamas apie svarbias politikos ir ūkio sritis, siūlo nedaryti skubotų sprendimų ir kurti darbo grupes. „Tai liudija, kad, matyt, bus labiau įsiklausoma į ekspertų nuomones, o ne bandoma improvizuoti“, - sako R. Kuodis.

Tačiau vienas iš opozicijos lyderių Jurgis Razma kažkodėl kaip tik čia mato Vyriausybės silpnybę. Jis šaiposi: „Standartinis atsakymas, kurį išgirsdavome, buvo toks – sudarysime darbo grupę. Todėl aš juokaudamas net sugalvojau tokias eiles Vyriausybės programai apibūdinti: yra Lietuvoje problemų, ką darysim? Darbo grupę sudarysim".

Jurgis Razma – poetų poetas! Lieka tik romantiškai atsigulti po žvaigždėtu dangumi ir klausytis konservatoriško rimavimo perlų: „Ką darysim? Sudarysim!” Iš pradžių eilėmis į tautą prabyla Vytautas Landsbergis, paskui – Rasa Juknevičienė, o dabar, žiūrėkite, jau ir kiti konservatorių vadai ima konkuruoti ar tai su Maironiu, ar tai su Majakovskiu...

Juokai juokais, bet J. Razmos mintis iš tiesų visai nejuokinga. Prisiminkime: kritikuoti demokratinę valdžią už tai, kad ji, spręsdama įvairias problemas, sudaro darbo grupes ar komisijas, užuot veikusi valingai ir greitai, mėgo Adolfas Hitleris. Nacių vadas šaipėsi iš tokios praktikos, kai iš pradžių atsiklausiama nuomonės, diskutuojama, svarstoma.

Bet juk tokia praktika ir yra demokratijos esmė. O konservatoriams ji, pasirodo, nepriimtina. Juk jie visada viską žino geriau. Jie nemėgsta tartis nei su ekspertais, nei su tauta. Ketverius metus turėjome kaip reta arogantišką, į nieką, išskyrus save, neįsiklausiančią valdžią, o dabar, matyt, turėsime arogantišką opoziciją. Štai kas lieka iš amžinųjų vertybių...

Po A. Kubiliaus „proveržio“ atsiliekame net nuo latvių

Beje, neprošal būtų priminti naujajai opozicijai, kur ji mus įmurkdė, kol dar buvo valdžia. Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Robertas Dargis atvirai kalba apie tai, kad po konservatorių valdymo Lietuva pagal svarbius ekonominius rodiklius atsilieka jau ne tik nuo Estijos, bet ir nuo Latvijos.

Savo vertinimus LPK prezidentas grindžia Pasaulio ekonomikos forumo (PEF), Eurostato, Statistikos departamento ir Baltijos valstybių centrinių bankų duomenimis.

Remiantis šiais duomenimis, tiesioginių investicijų santykis su BVP Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje pastaruoju metu krypo Lietuvos nenaudai: Estija pastaruosius penkerius metus beveik visą laiką pirmavo su dideliu atotrūkiu, o Lietuva ir Latvija varžėsi dėl antros vietos.

Lyginant procentine išraiška, 2008 m. pagal šį santykį pirmavo Estija (7,28 proc.), antroje vietoje buvo Lietuva (4,14 proc.), trečioje – Latvija (3,77 proc.). 2012 metais pirmavo Estija (6,98 proc.), į antrą vietą išsiveržė Latvija (1,69 proc.), trečioje vietoje – Lietuva su viso labo 0,05 proc. rodikliu.

Jei pažvelgtume į šiuos skaičius rodantį grafiką, matytume tris stulpelius, atitinkančius tiesioginių investicijų santykį su BVP Estijoje, Latvijoje ir Lietuvoje. Šiais metas stulpeliai liko tik du: Estijos – didelis, Latvijos – kuklus, o Lietuvos stulpelio išvis nematyti, nes skaičius – penkios šimtosios – grafike tiesiog neįžvelgiamas.

Taip pat ir vadinamųjų produktyvių investicijų (į mašinas, įrenginius ir transporto priemones) santykis su BVP Lietuvoje (5,4 proc.) yra gerokai mažesnis nei Latvijoje (11,3 proc.) bei Estijoje (10,1 proc.). Lietuva šiuo atžvilgiu tik per plauką lenkia silpnu konkurencingumu pasižyminčią Graikiją (5 proc.) ir Portugaliją (5,1 proc.).

Maža to, ir biurokratijos našta Lietuvoje yra didesnė nei kaimyninėse valstybėse. PEF duomenimis, 2009 – 2012 metais pagal valstybės reguliavimo naštą Lietuva atsidūrė prastesnėje padėtyje nei Latvija. Šiemet Lietuva pagal minėtą rodiklį keliskart atsiliko nuo Estijos ir beveik dvigubai – nuo Latvijos.

Lietuvos pramonininkų konfederacijos vadovas ponas Dargis aiškiną šią situaciją tuo, kad Lietuva, kitaip nei jos šiaurės kaimynės, pastaruosius keletą metų nevykdė būtinų permainų. Kyla klausimas: kodėl Andriaus Kubiliaus Vyriausybė iškilmingai vadino save „permainų koalicija“? Kur tos permainos? Ir kur žadėtasis „proveržis“, apie kurį taip mėgo kalbėti A. Kubilius, jei jau atsiliekame net nuo Latvijos?