Daugiau duomenų – nebūtinai geriau

Reikėtų pabrėžti, kad ne visi valstybės renkami duomenys ir prieinami visuomenei gali būti vadinami atvirais duomenimis. Pagrindinis keliamas kriterijus - galimybė tuos duomenis apdoroti kompiuterinėmis programomis tam tikrais formatais, be to, šie duomenys turi būti pirminiai (ang. raw data), t.y neįtraukti į tam tikrą kontekstą. Verta paminėti, kad svarbūs duomenys į internetą keliami pasinaudojant Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšomis.

„Vyraujantis įsitikinimas, kad kuo daugiau duomenų atveriama visuomenei, tuo daugiau atvirumo, yra dvejopas”, – teigia „Transperancy International Lietuva” projektų koordinatorius Paulius Murauskas.

Jei didelis kiekis duomenų pateikiamas ne kompiuterinėmis programomis apdoroti skirtu formatu, jis kaip tik gali būti vienu iš būdų paslėpti tam tikrą informaciją.

Atvirų duomenų principas kaip tik leidžia didelius informacijos srautus suvaldyti, reikalui esant filtruoti, vizualizuoti ir pasisiųsti.

Video reportažą apie atvirus duomenis galite peržiūrėti ČIA.

Vejamės kaimynus

Pagal turimus duomenis, šiuo metu Lietuvoje turimus atvirus duomenis savo iniciatyva internetinėse svetainėse teikia kelios institucijos, tarp kurių Lietuvos Statistikos departamentas, Vilniaus miesto savivaldybė bei Lietuvos bankas.

Pagal Ūkio ministerijos 2013 m. parengtos Atvirų duomenų įgyvendinimo Lietuvoje galimybių studijos gautas išvadas, atvirų duomenų centralizuotas įgyvendinimas neabejotinai atneštų naudos žmonėms, verslui ir inovacijoms.

Atviri duomenys yra svarbūs ne tik savo turiniu, bet ir požiūrio, laikysenos iš valdžios pusės išraiška. Kol kas kiekviena institucija savarankiškai sprendžia, kokiais formatais pateikiami jų kaupiami duomenys. Tačiau daroma viskas, kad atvirų duomenų politika būtų suvienodinta ir centralizuota.

Sektinu atvirų duomenų politikos pavyzdžių galima būtų laikyti Estijos atvejį. Ši šalis jau ne vienerius metus pasauliniu mastu įvardijama kaip viena iš elektroninio dalyvavimo lyderių.

„Estai į skaitmeninę erdvę yra perkėlę ypatingai daug duomenų. Jei, pavyzdžiui, apsilankytume jų lietuviško VRK atitikmens tinklalapyje, tai pamatytume, kad informacija yra labai lengvai pasiekiama, kasdien atnaujinama ir galima ten pateiktus duomenis parsisiųsti, apdoroti ir vizualizuoti. Tai yra vieningos, visas institucijas apimančios iniciatyvos padarinys – buvo kiek įmanoma labiau skaitmenizuota viešojo sektoriaus veikla. Atviri duomenys leidžia gyventojams suprasti, kaip veikia viešasis sektorius, ir kaip vertinti jo efektyvumą“, - įžvalgomis dalinasi P. Murauskas.

Atviri duomenys – verslo ir valstybinio sektoriaus bendradarbiavimui stiprinti

Povilas Poderskis, atvirų duomenų viešinimo aktyvistas, Freedata.lt iniciatorius, mato galimybę atveriant duomenis skatinti pavienes iniciatyvas ir taip prisidėti prie didesnio skaidrumo, viešųjų įstaigų efektyvumo.

Neseniai, pasakoja pašnekovas, Eilė.lt iniciatoriai paprašė duomenų apie eilių judėjimą savivaldybėje. Savivaldybė sutiko tuos duomenis išduoti, tai leido toliau plėtoti produktą. Dabar vartotojai gali virtualioje erdvėje matyti eilių judėjimą įvairiose įstaigose, rezervuoti eilę telefonu ir tai efektyviau planuoti savo laiką.

Kitas pavyzdys – kai „Transparency International" išreikšta iniciatyva kartu su nacionaline teismų administracija buvo atverti jau turimi duomenys portalo Atvirasteismas.lt platformai sukurti.

„Iki tol buvo labai sunku įsivaizduoti, ką kaip ir kokiais tempais veikia Lietuvos teismai, o atvėrus teismų administracijos duomenis, galima konkrečiai pasidomėti, kiek konkretus teisėjas išsprendžia bylų, kiek tas bylas užtrunka išnagrinėti, kokie metiniai teismų biudžetai ir daug daugiau“, - vardina P. Murauskas.

Taip pat atviri duomenis apie miesto finansus, perkamų paslaugų ir prekių dinamiką gali verslams padėti projektuoti ir tuo remiantis siūlyti, teikti arba neteikti paslaugų. Pavyzdžiui, demografinė miesto informacija, Geoportal.lt svetainėje bei Registrų centro projektas „Regia” gali pagelbėti NT vystytojams. Portale galima rasti įvairius duomenis apie jau esamas komunikacijas, sklypus bei miškus. Šie duomenys naudingi įvairiems planavimo darbams, mažina biurokratinę naštą ir taupo laiką.

Be to, valstybės duomenimis paremti projektai gali išaugti į solidžią investiciją galintį pritraukti projektą. Ryškiausias pavyzdys – tai TRAFI. Pernai ši transporto platforma pritraukė investicijų už 6,5 mln. USD. TRAFI platforma naudoja savivaldybės administruojamus duomenis, kurie kritiškai svarbūs šiam produktui. Be atvirų duomenų startuolis negalėtų veikti.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją