Jokio laukimo: bilietas čia ir dabar
Žvejybą dievinantis ūkininkas Eivydas Simanavičius apie elektroninę sistemą žvejo bilietui įsigyti svajojo ilgą laiką – dar nuo tada, kai tik savo namuose įsirengė internetą. 2012 m. startavusi Aplinkosaugos leidimų informacinė sistema, trumpai vadinama ALIS, išpildė ne tik jo, bet ir daugybės kitų žvejų svajonę.
E. Simanavičių džiugina tai, jog visai neseniai atsirado galimybė elektroniniu bilietu naudotis ir Latvijoje. „Būdavo gana keblu nusipirkti bilietą, kai prasidėdavo stintų sezonas. Paprasčiausiai daug lietuvių važiuoja į Latviją stintų gaudyti ir išperka bilietus. Kažkodėl latviai mažai jų prispausdina“, – stebisi E. Simanavičius.
Dažniausiai į žvejybą E. Simanavičius važiuoja apie 3-4 valandą ryto, o tokiu metu įsigyti spausdinto bilieto vyrui neįmanoma. Anksčiau piktinęsis tokiu nepatogumu, šiandien vyras džiaugiasi, jog ši problema išspręsta. „Dabar nusiperki bilietą kada tik nori. Nereikia laukti 8 valandos ryto, kol kažkur gausi nusipirkti bilietą“, – pasakoja žvejys.
Siūlo tobulinti žemėlapį
Vis dėlto E. Simanavičius neretai susimąsto ir apie tai, kad sistemą būtų galima patobulinti ir padaryti patogesnę naudojimui. Vyras tikina, kad kartais nepavyksta užsisakyti žvejo bilieto trumpąja SMS žinute. „Sistemos žemėlapis nėra ypatingas. Mano manymu, turėtų būti naudojamas Google Maps, kad būtų paprasčiau rasti norimą vandens telkinį ir suprasti, ar telkinys valstybinis, ar kažkam nuomojamas“, – pastebi E. Simanavičius.
Pasak vyro, žvejo bilieto užsakymo veikimas būtų geresnis ir patogesnis, jei sistema atsiųstų žinutę telefonu tuomet, kai iki turimų žvejo bilietų galiojimo pabaigos lieka kelios dienos. Šios funkcijos E. Simanavičius pasigenda.
Skubiausiais ir reikalingiausiais sistemos pokyčiais jis vadina sklandų apmokėjimo už bilietą trumpąja žinute veikimą ir patogesnį naudojimąsi žemėlapiu. „Būtų dar labai patogu, jei būtų nuorodos kitų šalių žvejybos taisyklėms ir bilieto įsigijimo vietoms peržiūrėti. Dabar dar turiu ieškoti informacijos apie kitos šalies žvejybos taisykles papildomai internete“, – teigia žvejys.
O štai žvejas Sigitas pastebi, kad vis daugiau jo pažįstamų renkasi šią elektroninę paslaugą ir sako, kad be jos jis sunkiai išsiverstų.
„Nežinau, kaip mes anksčiau be to išsiversdavom. Akmens amžius būdavo. Dabar naudojuosi ta sistema ir nereikia kažkur kitur ieškoti leidimo. Naudotis visai paprasta, todėl tai gali daryti ir senesni žvejai. Tereikia turėti kompiuterį ir internetą. Mano visi pažįstami dabar naudojasi šia sistema", - kalbėjo vyras.
Leidimai atrodo per brangūs
Žvejyba užsiimantis Gintaras Drūlia sunkiai prisimena tą dieną, kai viename iš portalų sužinojo apie naują būdą žvejo bilietui įsigyti, tačiau ta diena gerokai palengvino anksčiau atlikinėtas procedūras.
Vis dėlto, G. Drūlia tikina, kad vienas sistemos trūkumas galėtų būti išspręstas. „Gaila, kad negalima įsigyti leidimo išnuomotiems telkiniams visam rajonui. Pavyzdžiui, tam tikro rajono draugijai priklauso keli telkiniai, o norėdamas juose žvejoti, turi pirkti atskirus leidimus. Geriau būtų, jei būtų galima visam rajonui iš karto nusipirkti ar keliems telkiniams, nes brangoka pirkti atskirai“, – pastebi G. Drūlia.
Leidimus galės užsisakyti ir užsieniečiai
Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos Komunikacijos skyriaus vedėja Brigita Stankevičiūtė dalinasi žvejų lauktais sistemos atnaujinimais – šiuo metu pradedamas sistemos, skirtos žvejo bilietams įsigyti, modernizavimo projektas, kurį įgyvendinus iki šių metų pabaigos bus sudaryta galimybė mėgėjų žvejybos leidimus užsisakyti užsienio šalių piliečiams. Tai bus galima padaryti pateikiant tam tikrus asmenį identifikuojančius duomenis (vardą ir pavardę, gimimo datą) ir išduoti atitinkamus leidimus, pagal kuriuos galima nustatyti leidimą įsigijusį užsienio šalies pilietį.
Taip pat bus sudaryta galimybė vandens telkinių nuomininkams keisti žvejybos leidimų kainą (konkuruoti rinkoje). Patobulinus vidinio portalo funkcionalumą prie ALIS prisijungę vandens telkinio nuomininkai turės galimybę nustatyti pageidaujamą mėgėjų žvejybos leidimo kainą, neviršijančią numatytosios Mėgėjų žvejybos įstatyme.
Sistemą kasmet renkasi vis daugiau žvejų
Aplinkos ministerijos duomenimis, pirmaisiais metais per žvejo bilietų įsigijimo sistemą iš viso buvo išduota beveik 24 tūkst. leidimų, 2014 m. šis skaičius pasiekė 53 tūkst., o 2015 m. - net 62,5 tūkst. Šiuo metu el. būdu išduodamų leidimų skaičius stabilizavosi ir taip drastiškai nekyla, tačiau jaučiamos bendrosios interneto elektroninių paslaugų naudojimo kilimo tendencijos.
B. Stankevičiūtė pabrėžia tai, jog ALIS sistema 4 brandos lygio el. paslaugų leidimų atveju suteikia galimybę greitai pateikti informaciją, reikalingą leidimų išdavimui elektroniniu būdu, apmokėti už leidimus elektroninės bankininkystės, tam tikrais atvejais SMS pagalba bei netrukus gauti elektroninį leidimą.
Aplinkos ministerijos duomenimis, daugiausiai išduodama mėgėjiškų žvejybos leidimų: 2014 m. per sistemą jų buvo išduota beveik 45 tūkst., o 2015 m. net 61 tūkst. Iš kitų populiaresnių leidimų paminėtini: leidimas naudoti žvejybos plotą, leidimas prekiauti gyvūnais, jų dalimis ir gaminiais iš jų.
Nauja sistema patogi ne tik leidimą užsakantiems subjektams, bet ir Aplinkos ministerijai ir pavaldžioms tikrinančioms institucijoms, kurių darbuotojai gali greitai patikrinti leidimo galiojimą, automatiniu būdu surinkti lėšas už išduotus leidimus.
DELFI primena, kad sistema ALIS sukurta panaudojant ES fondų lėšas. Taip į elektroninę erdvę perkeltos administracinės procedūros, susijusios su valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų išduodamais leidimais, sukurtos patogios, lengvai pasiekiamos ir naudingos administracinės e. paslaugos verslui.
