Skaičiuojama, kad pastaruoju metu interneto naudotojų auditoriją Lietuvoje labiausiai didina 30-49 metų amžiaus šalies gyventojai, o jaunesni nei 30 metų gyventojai pagal interneto naudojimą gerokai lenkia ES vidurkį. „Silpniausia“ naudotojų grupė: 55-64 m., ypač 65-75 m. amžiaus, anksčiau skelbė DELFI.
Tačiau vyresni žmonės nenori likti interneto nuošalyje ir drąsiai priima iššūkį išmokti dirbti kompiuteriu ir naudotis internetu.
Norėdami išmokti naudotis internetu arba pagilinti jau turimas žinias žmonės gali pasirinkti viešosios interneto prieigos taškus, kur dirba specialistai, kurie nusiteikę padėti. Šie taškai sukurti ir toliau bus plėtojami panaudojant Europos Sąjungos fondų lėšas.
Pagrindinis šių taškų tikslas yra teikti gyventojams galimybę pasinaudoti interneto teikiamomis galimybėmis ir taip skatinti informacijos visuomenės plėtrą.
Taigi visi norintys gali visoje šalyje surasti viešosios interneto prieigos taškus, kurie aprūpinti kompiuteriais ir interneto ryšiu.
Kas internete sudomina ir vyresnio amžiaus gyventojus?
Kompiuteriniu raštingumu besirūpinančios asociacijos „Langas į ateitį“ direktorė Loreta Križinauskienė sako, kad gyventojus internete labiausiai domina laisvalaikio ir kultūros veiklos – taip savo veiklą naudojantis internetu apibūdina apie 57 proc. besinaudojančių viešosios prieigos taškais.
„Dar viena svarbi veikla – interneto naudojimas ryšių palaikymui. Šitiek Lietuvos žmonių yra išvykę, ypač iš provincijos, todėl nenuostabu, kad bendravimo paslauga yra viena iš tų, kurias žmonės nori įvaldyti, tai ir „Skype“, ir elektroninis paštas“, - dėstė L. Križinauskienė.
Paklausta, kokiomis dar paslaugomis internete gyventojai naudojasi, pašnekovė sako, kad apie 40 proc. interneto vartotojų naudojasi elektroninės valdžios paslaugomis.
„Iš tiesų tai yra per mažai, Europos Sąjungoje atrodome nekaip, net jei pirmaujame pagal interneto infrastruktūrą ir greitį. Taip pat mums dar reikia pasitempti su e. prekyba ir ypatingai su e. sveikata“, - kalbėjo L. Križinauskienė.
Kai kurios elektroninės valdžios paslaugos gyventojų yra naudojamos aktyviau, kitos – menkai. Pašnekovė sako, kad pagrindinė naudojimą lemianti priežastis: ar paslauga internete yra draugiška vartotojui, t. y. ar lengva ja naudotis. Ji pateikia pavyzdžių: aktyviau naudojamasi Mokesčių inspekcijos, „Sodros“ e. paslaugomis, o su e. parašu situacija prasta.
„Apie elektroninį parašą mes kalbame jau seniai. Žmonės gauna asmens tapatybės kortelę, kur jau yra integruotas elektroninis parašas, bet paklausus atsiimančių kortelę, ar jie žino, kad ten yra elektroninis parašas ir ką su juo daryti, žmonės masiškai nieko neatsakys. Manau, šiuo atveju verta pasimokyti iš verslo: jei parduodi paslaugą, reikia ją puikiai išmanyti. Gal ir Migracijos departamento darbuotojai galėtų bent trumpai papasakoti apie elektroninį parašą, kai išduoda asmens tapatybės korteles“, - svarsto L. Križinauskienė.
Internetą išbando nemokamai
Gyventojai, kurie interneto nenaudoja darbui ar studijoms, jį yra linkę išmėginti nemokamai. Skaičiuojama, kad iš viso Lietuvoje šiuo metu yra daugiau nei 1200 viešųjų interneto prieigos taškų, kur žmonės gali naudotis internetu.
„Mes pastebėjome, kad kai tik kokiame kaimelyje buvo įsteigiamas interneto prieigos taškas, buvo atvežami 4 kompiuteriai ir įvedamas internetas, netrukus ten atsirasdavo poreikis internetą įsivesti namuose. Vadinasi, žmonės pamato, sužino, išmoksta, įvertina naudą ir tada nusprendžia, kad interneto reikia ir namuose“, - kalbėjo L. Križinauskienė.
Nepaisant to, kad dabar Lietuvoje internetas yra vienas pigiausių Europos Sąjungoje, o jo greitis – vienas sparčiausių, galimybė naudotis internetu nemokamai išlieka svarbi.
„Apklausos rodo, kad gyventojams viešos interneto prieigos – bene vienintelės vietos, kur galima visą laiką mokytis, nes biblioteka yra prieinama įvairių sluoksnių žmonėms, taip pat ir tiems, kurie galbūt neturi pinigų kompiuteriui, bet nori žinių. Svarbu ir tai, kad naudojantis internetu, pavyzdžiui, bibliotekoje, žmogus visuomet gali paprašyti bibliotekininko pagalbos, o tai jau didelis Lietuvos pasiekimas“, - sakė L. Križinauskienė.
Lietuvos viešųjų bibliotekų asociacijos pirmininkė Danguolė Abazoriuvienė patvirtina, kad gyventojus į bibliotekas traukia nemokamas internetas.
„Senjorams pirmas mėginimas naudotis internetu bibliotekoje yra nedrąsus, nes kompiuteriai ir traukia, ir gąsdina, todėl bibliotekininkų prašoma pagalbos ir pamokų. Bibliotekininku senjorai labai pasitiki, kaip kolegos pasakoja, pasitikėjimas toks didelis, kad kai reikia sumokėti už komunalines paslaugas, senjorai bibliotekininkui net patiki savo slaptažodžius“, - šypteli ji.
Paklausta, kas internete vyresnio amžiaus gyventojus labiausiai domina, D. Abazoriuvienė sako, kad tai – bendravimas su svetur išvykusiais giminaičiais.
„Tokia jau Lietuvos situacija, kad svetur yra išvykę ir vaikų, ir anūkų. Aišku, kartu atsiranda ir pažintys internetu, kai kurie internetu suranda savo giminaičių, bet tai jau retesni atvejai. Antras pagal susidomėjimą dalykas – informacijos paieška pagal pomėgius. Vieniems tai – sodininkystė, kitiems – rankdarbiai, taip pat noriai peržiūrimi filmai, domimasi informacija apie įvykius rajone“, - vardijo ji.
Kitos veiklos – internetu atliekami įvairūs mokėjimai, nors elektroninė bankininkystė priimtina dar ne visiems bibliotekose besilankantiems senjorams. Visgi pašnekovė sako pastebėjusi, kad senjorai stengiasi neatsilikti nuo naujovių ir bibliotekininko prašo pamokyti, kaip naudotis internetu planšetiniuose ir mobiliuosiuose įrenginiuose.
„Aišku, kai žmonės išmoksta naudotis internetu, kompiuterį nusiperka ir sau, bet greitas internetas ir gera programinė įranga kainuoja, tad biblioteka dažnai teikia kokybiškesnes paslaugas ir lankytojai tai vertina“, - apibendrina ji.
Pasakoja, ką veikia internete
Sostinėje gyvenantis senjoras Petras Gudynas sako internetą naudojantis be didesnių sunkumų.
„Internetu moku už butą, tai labai patogu ir paprasta, galiu internetu konsultuotis su žmogumi, kuris stebi, kaip keičiasi akcijų ir obligacijų kainos biržose, pasikalbėti, kur verta investuoti. Taip pat periodiškai naudoju „Skype“ pokalbių programą, nes ir pas mus yra išvažiavusių į užsienį. Žinau, kad kiti savo įspūdžius ir nuotraukas skelbia „Facebook“, bet aš to nedarau. Be to, sulaukiu įvairių naujienų elektroniniu paštu: apie paskaitas, renginius“, - pasakojo pašnekovas.
Senjoras yra išbandęs ir daugiau paslaugų internetu: kaip bibliotekoje užsisakyti knygas, internetu pirkti bilietus į kiną, teatrą, koncertus.
„Patogu, kai ekrane matai salę, o vietos yra nuspalvintos pagal bilietų kainas, sumoki už bilietą internetu ir gali eiti į kiną ar teatrą. Man patinka ir „Google street view“ programa, kai gali apžiūrėti kitų šalių gatves, pastatus. Dabar, pavyzdžiui, dairiausi Paryžiuje. Aišku, internetu skaitau naujienas, galiu susirasti adresą, kai reikia kur nuvažiuoti, taip pat registruojuosi pas gydytojus“, - vardijo jis.
Paklaustas, kam skiria daugiausiai laiko internete, P. Gudynas atsako, kad skaitymui. Tačiau pašnekovas sako, kad ne visi jo bičiuliai aktyviai naudojasi internetu.
„Yra įvairių senjorų, vieni – ką tik išėję į pensiją ir jau moka dirbti su kompiuteriais, žino, kaip ieškoti informacijos internete, kiti – jau kuris laikas pensijoje ir mokosi naujovių, treti nieko bendro nenori turėti su kompiuteriais“, - apibendrina jis.
O štai senjoras Zigmas kompiuteriu dirbti išmoko paprašęs savo vaikų pagalbos. Kompiuterį jis įsigijo prieš dvejus metus ir šiandien sako be jo negalintis įsivaizduoti savo gyvenimo. Šiuo metu vyras skaito internetinius naujienų portalus, internetu susimoka mokesčius, užsiregistruoja pas gydytoją ir pan.
Vyras aiškino, kad išmokti dirbti kompiuteriu jam nebuvo sunku: „Žinoma, kantrybės reikėjo, bet pagrindus įsisavinau per mėnesį, o vėliau viską išmokau savaime. Niekada gyvenime nėra tekę dirbti kompiuteriu. Todėl baimės buvo, bet vakarais vaikai pamokydavo ir greit pats visko išmokau. Dabar galiu padrąsinti ir kitus senolius. Tikrai galima išmokti."
Galiausiai jis pridėjo, kad šiandien savo gyvenimo be kompiuterio neįsivaizduoja: „Dabar būtų sunku be kompiuterio. Susimoku mokesčius neišėjęs iš namų. Parašau kam reikia elektroninį laišką. Nereikia skambinėti norint užsiregistruoti pas gydytoją. Sutaupau nemažai laiko."
Interneto paslaugos Lietuvoje yra pigiausios, rodo Europos Komisijos 2015 m. spalio duomenys.
Ryšių reguliavimo tarnybos duomenimis, 2015 m. populiariausios 30‒100 Mb/s greitaveikos mažmeninių interneto prieigos paslaugų kainos už mėnesį Lietuvoje buvo mažiausios tarp visų ES Sąjungos šalių narių.
Minimali 30–100 Mb/s greitaveikos interneto prieigos paslaugų kaina Lietuvoje 2015 m. siekė 6,7 eurų už mėnesį, o tai yra 19,2 eurų mažiau nei ES šalių narių vidurkis.
