Nors įrenginio gamintojams Lietuvos rinka kol kas atrodo per maža, viename iš „Maxima“ prekybos centrų nuo šiol veiks trys mobilūs įrankiai – šviežios mėsos, paukštienos bei žuvies skyriuose. Jei tokia naujovė pasiteisins, bus diegiama ir kitose tinklo parduotuvėse.
Naudojant elektroninę nosį galima savarankiškai patikrinti mėsą, žuvį, paukštieną, taip pat – jūrų gėrybes. Su išmaniuoju telefonu ar planšetiniu kompiuteriu „Bluetooth“ ryšiu sujungtas prietaisas, ištyręs nuo tikrinamo produkto skleidžiamas dujas, pateiks atsakymą, ar maistas tinkamas vartoti, ar ne.
Informacinių technologijų bendrovės „Ars Lab“ valdybos narys Augustas Alešiūnas, kuris ir yra šio prietaiso idėjinės minties autorius, sako, kad tai pirmasis ir kol kas vienintelis toks mobilus įrenginys visame pasaulyje. Pati technologija ir jos patentas jau yra patvirtinti ES, taip pat laukiama patento patvirtinimo ir JAV.
„Niekur kitur pasaulyje nėra tokios technologijos. Mūsų įrenginys nustato maisto šviežumo lygį, o kitos technologijos skenuoja patį maisto produktą ir nurodo jo vertę, pavyzdžiui, kokių bakterijų jame gali būti, kiek kalorijų ir pan., tačiau nepasako, ar jį yra saugu valgyti, ar ne. Toks ir yra skirtumas. Mūsų įrankis skirtas tam, kad nurodytų, ką su tuo maistu daryti“, – aiškina A. Alešiūnas.
Idėją pasufleravo asmeninė patirtis
Įrenginio sumanytojas pasakoja, kad šį įrankį kartu su komanda ir KTU kūrė dvejus metus – nuo 2012 m. iki 2014 metų, o oficialiai jį pardavinėti pradėjo 2015 m. gegužę JAV.
„Sumanymas kilo neatsitiktinai. Daug keliauju verslo reikalais, ypač po Aziją, po regionus, kur labiau rizikinga valgyti, tad pats ne kartą buvau apsinuodijęs maistu. Tie, kuriems teko tai patirti, žino, kad jausmas ne iš maloniausių, kad nesinori nieko daryti, tik numirti“, – pradžią prisimena A. Alešiūnas.
Pirmiausia jie analizavo technologijas, kurias naudojant būtų galima sukurti prietaisą – paprastą, aiškų ir santykinai pigų, kad jis būtų prieinamas kiekvienam ir kuris padėtų nustatyti, ar pasirinktą maistą galima valgyt, ar ne. Atlikę begalę bandymų su įvairiomis technologijomis, kūrėjai nustatė, kad geriausia būtų stengtis ištirti dujas, kurios sklinda nuo maisto produktų, ir atitinkamai jas sukvalifikavus į atskiras kategorijas padėti žmogui identifikuoti, ar tą maistą saugu valgyti, ar ne.
„Dujinius sensorius pasirinkome dėl to, kad tai yra pigiausia technologija, mes norėjome sukurti tą įrankį tokį, kad jis būtų prieinamas visiems žmonėms. Kitos technologijos būtų tikrai brangesnės – galėtų kainuoti ir 1000, ir 2000 eurų. Dabar mūsų prietaisas kainuoja 120 eurų, arba 129 dolerius Amerikoje“, – pasakoja elektroninės nosies kūrėjas.
Kaip veikia elektroninė nosis
Pašnekovas akcentuoja, kad mobilus įrenginys nėra konkurentas mūsų nosims, ir pateikia pavyzdį: „Dažnai, net jeigu mėsa yra graži, raudona, patrauklios spalvos ir neskleidžia kvapo, mums suprantamo kaip blogo produkto, vis tiek tam tikros bakterijos gali sukelti maisto apsinuodijimą, taigi šis prietaisas tiesiog yra pagalbinis įrenginys mūsų nosims, kuris užtikrins, kad žmonės valgys šviežią maistą ir neturės jokių pasekmių.“
„Maisto produktai išskiria natūralias dujas, kurios leidžia identifikuoti produkto šviežumą. Naudodamasis mūsų prietaisu žmogus išmaniojoje programėlėje turi tik pasirinkti maisto tipą, kurį jis nori tirti. Šiuo metu mes siūlome pasirinkti iš jautienos, kiaulienos, avienos, žuvies, jūrų gėrybių, paukštienos. Tuomet reikia pridėti aparatą nuo maisto per porą centimetrų dešimčiai sekundžių, ir jis atitinkamai pateikia vieną rezultatą“, – kalba A. Alešiūnas.
Jis pasakoja, kad iš pradžių prietaiso kūrėjai vartotojams ketino pateikti visus detalius gautų rezultatų duomenis, tačiau suprato, kad žmonėms tereikia žinoti, ar maistas nėra sugedęs.
Specialioje programėlėje žmogus išvysta vieną iš trijų atsakymų, kurie simboliškai paryškinami šviesoforo spalvomis. Žalia spalva žymimi švieži maisto produktai, kuriuos galima saugiai vartoti. Geltona spalva žymimi trumpo galiojimo laiko produktai – jie yra švieži ir tinkami vartoti, tačiau prieš vartojant juos reikia gerai išvirti, iškepti ar kitaip termiškai apdoroti. „Tai reiškia, kad tokiems maisto patiekalams, kaip tartaras, karpačas, sušiai, sašimiai ir kt., kur yra naudojami iš dalies žali maisto produktai, yra nerekomenduojami“, – paaiškina A. Alešiūnas.
Trečias variantas – įspėjamąja raudona spalva pažymimi produktai, kurių galiojimo laikas jau yra pasibaigęs arba artėja prie pabaigos. Tokių produktų valgyti nerekomenduojama, geriausia juos tiesiog išmesti.
Paklaustas, ar parduotuvėje klientams įrengti prietaisai, galėtų būti nustatyti taip, kad visada rodytų tik gerus rezultatus, elektroninės nosies kūrėjas sako, kad tai padaryti būtų neįmanoma. „Techniškai šio įrenginio nebūtų galima nustatyti taip, kad visada būtų rodomi tik geri rezultatai, nebent patys tyrimai būtų daromi blogai. Tai būtų ne pagal instrukciją. Pats įrenginys paima dujų mėginį, tada visus duomenis persiunčia į mūsų debesį, į mūsų programinę įrangą ir mes pateikiame atsakymą, todėl nė vienas mūsų atstovas ar pardavėjas negali daryti įtakos, kokį rezultatą jis parodys mobiliojoje programėlėje“, – tikina A. Alešiūnas.
Kokius produktus galima tikrinti
Elektroninė nosis gali patikrinti mėsą, paukštieną, žuvį ir jūrų gėrybes. A. Alešiūnas akcentuoja, kad elektroninė nosis yra pritaikyta tirti tik termiškai neapdorotus produktus. „Jeigu jūs bandysite matuoti tai, kas jau yra išvirta arba iškepta, kur bakterijos jau yra žuvusios, jūs negausite rezultato. Šiuo aparatu tikrinami tik švieži produktai, kurie yra šviežių produktų skyriuje“, – aiškina jis.
Negalima pamatuoti ir prekių, kurios yra supakuotos – įrenginį turi pasiekti nuo produkto sklindančios dujos.
„Daug kas klausia, ar neketiname praplėsti produktų sąrašo, bet to tikrai neplanuojame. Tarkim, daug kas klausia apie pieno produktus – būtų netikslinga juos tikrinti. Pavyzdžiui, jeigu tai būtų pelėsinis sūris, tai jis juk yra supuvęs, ir nors tas pelėsis mūsų organizmui nekenkia, vis tik tai yra ne šviežias produktas, o brandintas. Dėl to su sūriais mes technologiškai nieko negalėtume daryti.
O kalbant apie patį pieną, jo tikrinti tiesiog neapsimoka, nes pasižiūrėjus į pieną ar jį pauosčius, iš karto galima suprasti, ar jis jau sugižęs ir netinkamas vartoti“, – aiškina A. Alešiūnas.
Ateities planai
Ateityje elektroninės nosies gamintojai pačią technologiją planuoja mažinti ir integruoti į tokius įrenginius, kaip šaldytuvai, kad namie žmonės realiu laiku galėtų žinoti, kokie jų laikomi produktai dar geri, o kurie jau ne. Taip pat ateities planuose – noras integruoti tokius sensorius į išmaniuosius telefonus.
„Mes kalbame su pagrindiniais telefonų gamintojais, kad ateityje integruotume sensorius į išmaniuosius telefonus. Juk šiuo metu telefonas jau nebėra tik telefonas, jis atlieka didžiulį spektrą visai kitų funkcijų. Tokie mūsų penkerių metų perspektyvos planai“, – dalijasi A. Alešiūnas.
Jis pasakoja, kad kompanija į tokio prietaiso sukūrimą investavo 1 mln. 200 tūkst. eurų ir šiuo metu įrenginys pardavinėjamas Amerikoje, Azijoje, Australijoje, Europoje, iš viso 15 šalių.
„Kol kas eiti į Lietuvą, į kitus prekybos tinklus strateginių planų neturim dėl to, kad čia labai maža rinka. Mes orientuojamės į masinius pardavimus, į dideles rinkas. Be to, įrenginio kaina lietuviams, bent jau mūsų skaičiavimais, nors ir prieinama, tačiau tai jau būtų prabangos prekė. Visai kitaip yra, pavyzdžiui, Šveicarijoje ar Vokietijoje“, – atskleidžia kompanijos atstovas.
Užsienyje mobilaus įrenginio gamintojai taip pat bendradarbiauja su prekybos centrais, tačiau pagrindinė tikslinė vartotojų grupė yra paprasti žmonės, šeimos, nes pats įrenginys, kaip sako A. Alešiūnas, yra išmanus prietaisas, skirtas padėti virtuvėje.
„Buvo ištirta, kad šiek tiek daugiau nei 60 proc. visų apsinuodijimų maistu įvyksta mūsų namuose. Pateiksiu pavyzdį, kaip tai gali nutikti: jei žmogus nusipirko, tarkim, jautienos išpjovą, bet su ja iš parduotuvės važiavo ne tiesiai namo, o karštą dieną palikęs maisto krepšį savo automobilyje dar turėjo tris–keturis susitikimus, yra didelė tikimybė, kad grįžęs namo ir pasigaminęs vakarienę jis gali apsinuodyti“, – kalba kūrėjas.
Daugiausia Lietuvoje sukurta elektronine nosimi naudojamasi JAV ir išsivysčiusiuose Vakarų Europos valstybėse, tačiau A. Alešiūnas tikisi, kad pirmieji trys lietuviškame prekybos tinkle veikiantys prietaisai sukurs gerą pradžią ir jie grįš prie savo šaknų.
