Mergina prieš dvejus metus įkūrė parduotuvę „Blue Sparrow Candle Co.“, kurioje pardavinėja savo rankomis gamintas ekologiškas žvakes. M. Rimeikė sako, kad idėja vykdyti tokią veiklą nenukrito iš dangaus – žvakėmis ji domėjosi jau seniai.
„Žvakės nuo seno man tiko ir patiko, labai jas mėgau ir visąlaik jų daug turėjau, bet Lietuvoje visada buvo problema rasti šiek tiek įdomesnių kvapų ir gamintojų. Kadangi buvom apriboti, pradėjom patys ieškotis kaip pasigaminti, iš kur gauti įdomesnių kvapų. Taip netikėtai, po pirmųjų eksperimentų, tas žvakes ir pradėjom gaminti“, – pasakoja M. Rimeikė.
Pradžioje, anot jos, tai buvo tik hobis. Imtis verslo merginą paskatino teigiamos aplinkinių reakcijos, kurių, teigia ji, sulaukdavo parodžius savo gamybos žvakes. „Po kiek laiko nusprendėm jas parodyti plačiajam pasauliui“, – pasakoja smulkioji verslininkė.
Iš pradžių pirko tik užsieniečiai
Ji pradėjo savo veiklą ne Lietuvoje, o užsienyje. M. Rimeikė pasakoja, kad pirmasis užsakymas buvo gautas iš JAV, o ilgą laiką verslas taip pat orientavosi į užsienio rinką. Pirmosios fizinės parduotuvės, anot jos, prekės ženklo produkciją pradėjo siūlyti irgi ne Lietuvoje.
Šiandien mergina skaičiuoja 6 prekybos vietas, kuriose galima rasti jos gaminamų žvakių, Lietuvoje ir dar porą užsienyje. Tačiau nepaisant to, kad dauguma fizinių prekybos taškų yra Lietuvoje, verslininkė sako, kad daugiausiai žvakių parduoda ne mūsų šalyje. „JAV, Lietuva, Jungtinė Karalystė, Japonija“, – eiliškumo tvarka valstybes, kuriose parduoda daugiausiai žvakių, vardija ji.
M. Rimeikė pasakoja, kad veiklos pradžiai užsienio rinką ji pasirinko dėl didesnių galimybių: „Ši veikla buvo labiau popietinė, tai nebuvo pagrindinė ir vienintelė mano veikla. Natūralu, kad nebuvo galima skirti tiek dėmesio bei biudžeto komunikacijai, rinkodarai. Mūsų šalyje turim daug lietuviškų prekės ženklų, bet labai limituotą klientų skaičių. Natūraliai čia išsiskirti pakankamai sunku.“
Taip pat ji išskiria ir tai, kad Lietuvoje mada skirti dėmesį namų interjerui ir kvapams dar nėra labai išplitusi. Dėl šios priežasties lietuviai į internete parduodamas žvakes žiūrėjo nepatikliai.
„Čia dar yra paties produkto specifika. Pradėjom prekybą internetu, o žvakę reikia užuosti. Internetiniai pardavimai Lietuvoje iš pradžių strigo, bet po to išplito „iš lūpų į lūpas“. Tada atsirado ir pastovių internetinių pirkėjų šalyje“, – pasakoja M. Rimeikė.
Lietuvoje dar nepopuliaru
Smulki verslininkė sako, kad Lietuvoje ši mada yra mažiau populiari nei užsienyje dėl kelių priežasčių.
„Nedidelis procentas žmonių Lietuvoje gali ir nori skirti didesnes pinigų sumas ne pirmo būtinumo daiktams, ypač žvakėms ir namų kvapams. Tai nėra išplitusi mada. Nedidelė dalis žmonių gilinasi į sudėtį, ar tai yra natūralus sojų vaškas, ar tai yra natūralios medvilnės dagtis.
Taip pat, nėra tokio didelio „lėtosios mados“ poreikio, kada viskas daroma rankomis ir ingredientai yra natūralūs. Gamyba yra lėtesnė, bet ir daiktas yra patvaresnis, kas, natūralu, atsiremia į kainą. Tai žmogui imponuoja ir yra svarbu. Manau, kad čia vartotojo edukacijos ir sąmoningumo klausimas“, – pasakoja ji.
Tačiau ji džiaugiasi, kad Lietuvoje namų kvapai taip pat pradeda populiarėti: „Atsižvelgiant į tai, kad Vilniuje jau yra pirmasis vien žvakėmis ir namų kvapais prekiaujantis butikas, galima sakyti, kad lėtai ši mada ateina. Faktas, kad žmonės vis labiau atsigręžia ne tik į savo spintą, bet ir į aplinką bei interjerą ir stengiasi juo mėgautis.“
M. Rimeikė taip pat sakosi konkurencijos nebijanti. Anot jos, tai tik padeda dirbti efektyviau. „Mums yra smagu, kad kokybiškų žvakių, namų kvapų vis daugėja. Jeigu tu vienas neši tą vėliavą, tai daryti bus daug sunkiau. Turint bendraminčių ir pasiūla yra didesnė, ir klientai yra daug labiau edukuoti. Tai yra labai sveikintina“, – dėsto mergina.
Verslininkė pastebi tam tikras pirkėjų tendencijas. Anot jos, Lietuvoje jos gaminamas žvakes daugiausiai perka 25–35 metų žmonės. „Jie užsiima kūryba, rinkodara, yra jauni, keliaujantys, pasaulietiški“, – kalba ji.
Kitataučiai – ne tokie vangūs
Nors parduotuvės prekių kataloge galima rasti žvakių, kainuojančių ir beveik 30 eurų, mergina sako, kad jos tikrai nedulka sandėlyje – didžiausias bei brangiausiai kainuojančias žvakes perka tiek užsieniečiai, tiek lietuviai. Tiesa, pastarieji tą daro kiek vangiau.
„Lietuvos rinka, kai yra pirmas susidūrimas su produktu – perka mažesnes žvakes. Jei produktas tikrai tinka ir patinka – tada labai smagu, kad nėra to momento privengti pirkti ir brangesnes žvakes“, – pasakoja ji.
Užsieniečiai, pasak merginos, atvirkščiai nei lietuviai, perka brangiausiai kainuojančius produktus ir jų nebandę: „Galiu pasakyti, kad į užsienį keliauja pačios didžiausios žvakės. Vėlgi, ten yra turbūt labiau išsikerojusi perdirbto produkto kultūra, labiau žiūrima į ekologiją. Turime vieną pardavimo tašką ir oro uoste, ten vienareikšmiškai parduodama daugiau didžiųjų žvakių.“
M. Rimeikė pasakoja, kad papilnėjusią kišenę pajuto praėjus metams nuo veiklos pradžios. Ji teigia, kad iki tol dirbo tam, kad atsipirktų investicijos. „Pirmasis žymus klientų srautas buvo pirmaisiais veiklos metais per Kalėdas“, – kalba verslininkė.
Smulkiems verslininkams trūksta aiškumo
Prakalbus apie smulkaus verslo padėtį Lietuvoje, mergina prasitaria: tai – nebuvo pirmasis verslas jos šeimoje, todėl sunku jį įkurti nebuvo, bet problemų smulkaus verslo sektoriuje yra.
„Būtų smagu iš kelių šaltinių į vieną klausimą gauti tą patį atsakymą. Natūralu, kad pradžioje tų klausimų kyla labai daug, tiek dėl teisinių momentų, tiek dėl verslo registravimo. Yra ganėtinai sunku, kai netgi iš tos pačios institucijos skirtingų atstovų paaiškinimus gauni taip pat skirtingus. Bankas gali sakyti viena, mokesčių inspekcija – kita, teisininkai – trečia. Bet vis tiek, atsakomybė galų gale krinta tau ir tu turi nuspręsti“, – apie neaiškumus biurokratinėje sistemoje aiškina M. Rimeikė.
„Gal tiesiog norėtųsi daugiau pagalbos ir palaikymo pradedančiam verslą. Daugiau teigiamo požiūrio, paskatinimo, nes kai kuriuos žmones tai ir atgraso. Jei nesi sutinkamas draugiškai, nerandi reikalingų atsakymų – gali išsigąsti ir tiesiog sustoti.
Trūksta arba aiškumo į ką kreiptis, nes kartais gali praeiti keletą langelių ir negauti atsakymo. Galėtų būti gal koks konsultacinis langelis. Turim daug nevyriausybinių jauno verslo iniciatyvų, bet ties tam tikra riba yra sustojama.
Galėtų būti lengviau. Yra labai daug momentų, kurie šiek tiek lėtina ir apsunkina greitumą, mobilumą, judėjimą. Daug laiko tenka atiduoti popieriams, sąskaitoms, biurokratijai“, – kalba jaunoji verslininkė.
