Pastaruoju metu apgyvendinimo įstaigos susiduria su svečių, atvykstančių iš trečiųjų (ne Europos sąjungos) šalių, sukčiavimo atvejais. Apie juos pasakoja Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos vykdomoji direktorė Eglė Ližaitytė.
Būsimus sukčius atskirti sunku
Jos teigimu, tokių turistų viešnagė prasideda įprastai: rezervuojamas kambarys viešbutyje, dažniausiai prabangiame, svečiai atvyksta, pasirašo reikiamus dokumentus ir ten gyvena.
„Pasibaigus viešnagės laikui susimoka kortele, bet kortelės savininkas nėra tas pats asmuo, kuris ten gyveno. Taip kartais pasitaiko, todėl paprastai niekas netikrina. Bet tada, po kiek laiko, iš tikrojo banko kortelės turėtojo gaunama pretenzija, kad jo parašas padirbtas ir kad kortelė vogta. Tada viešbutis turi grąžinti pinigus“, – aiškina E. Ližaitytė.
Asociacijos vykdomoji direktorė sako, kad tai – viešbučiams labai skaudi problema: „Įsivaizduokit, nuskaičiuoti pinigai, svečiai gyvena ir staiga gaunama iš tikrojo kortelės savininko pretenzija, kad nuskaičiuoti pinigai, kad jis parašo nedėjo, kad jis padirbtas ir viskas – jis yra teisus.“
Pasak jos, asociacija stengiasi įspėti savo narius dėl panašių atvejų: „Jei viešbučiai mato daug skirtingų pavardžių, tada įsijungia tas pavojaus mygtukas. Prašom viešbučių, kad kortelės duomenis tikrintų per banką dar iki klientui atvykstant.“
Ji tikina, kad užsienio bankai gavę užklausą Lietuvos viešbučiams suteikia reikiamą informaciją, tačiau tai kainuoja daug laiko. „Tokiu atveju viešbutis yra įkaitu. Gavus kiekvieną kortelę, ją reikia tikrinti per banką, kas užtrunka. Galvojame kreiptis į mūsų komercinius bankus, kad jie įvardintų, ką daryti tokiu atveju, kaip apsisaugoti“, – pasakoja E. Ližaitytė.
Siūlo išeitį
„Swedbank“ atstovas spaudai Saulius Abraškevičius siūlo viešbučiams išeitį – prašyti svečių panaudoti kortelę elektroniniame kortelių skaitytuve, kitaip tariant, paprašyti klientų fiziškai suvesti PIN kodą ir atsiskaityti jau atvykus į viešbutį, o ne naudoti išankstinę pinigų rezervacijos sistemą.
„Daugeliu tokių atvejų apsisaugoti galima inicijavus operaciją klientui atvykus, tai yra, fiziškai panaudojant kortelę elektroniniame kortelių skaitytuve. Taip viešbutis gali įsitikinti, ar kortelė nėra vogta. Už fiziškai panaudotų kortelių operacijas daugeliu atvejų atsako taip vadinamas bankas kortelės išleidėjas.
Kitokia situacija yra su rankiniu kortelės duomenų suvedimu į skaitytuvą – už tokią operaciją dažniausiai atsako operaciją pateikusi šalis. Todėl viešbučiui nėra prasmės panaudoti kortelės duomenis suvedant juos rankiniu būdu, kad būtų galima iš anksto nurašyti visą sumą. Klientui pareiškus pretenziją dėl neteisėtos operacijos, lėšas teks grąžinti“, – komentuoja S. Abraškevičius.
Tačiau Palangos viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentė Ingrida Valaitienė retoriškai klausia: „Kaip gali prašyti panaudoti kortelę, jei visa suma buvo užšaldyta, žmogus buvo už viską apmokėjęs, jokių papildomų paslaugų neužsakinėjo. Kokiu tikslu mes galim prašyti kortelės?“
Anot jos, šią problemą galima spręsti viešnagės kainą prašant apmokėti pačiame viešbutyje. Tačiau, prašydami pinigus mokėti vietoje, viešbučiai susiduria su kita problema – vadinamosiomis „netikromis rezervacijomis.“
Gauna vizą ir dingsta
Apie jas kalba nacionalinės viešbučius vienijančios asociacijos atstovė E. Ližaitytė. Tokios rezervacijos, pasak jos, gaunamos iš trečiųjų šalių piliečių, norinčių gauti Šengeno vizą.
„Trečiųjų šalių piliečiams atvykstant į Europos sąjungą reikalinga viza, o jai gauti reikalinga viešbučio rezervacija. Tokiu atveju jie, gavę patvirtinimą iš rezervacijos sistemų, gauna vizą, o po to atvyksta į Šengeno erdvę ir neaišku kur dingsta, bet tame viešbutyje nepasirodo. Situacija, kai viešbutis laukia svečių ir jie neatvyksta, vadinama „netikra rezervacija“. Viešbučiai patiria nuostolius, nes sezono metu tuos kambarius būtų galima nuomoti tikriems klientams“, – kalba E. Ližaitytė.
Asociacijos vykdomoji direktorė pasakoja, kad su šia problema susiduriama pakankamai dažnai: „Iki šiol mes nematome išeities, nes kitose šalyse tokia problema taip pat yra. Kol, norint gauti vizą, viešbučio nereikia apmokėti, o užtenka tiesiog pateikti patvirtintą rezervaciją, tol tai ir vyks.“
Tiesa, I. Valaitienė sako, kad sprendimo būdas yra: numatyti užstatą arba prašyti apmokėti dalį ar visą pinigų sumą iš anksto. Anot jos, tokiu atveju, svečiui neatvykus, viešbutis turės teisę tokių mokesčių jam negražinti.
Tačiau, pasak I. Valaitienės, čia atsiranda kita problema – griežtesnės rezervacijos sąlygos verčia viešbutį mažiau patraukliu svečiams.
„Kiekvienas viešbutis ar kita apgyvendinimo įstaiga rezervacijos sistemose nusistato savo rezervacijos, atšaukimo bei apmokėjimo sąlygas. Tas sąlygas gali keisti kad ir du kartus per dieną. Pas vienus tos sąlygos griežtesnės, pas kitus – švelnesnės. Bet yra tendencija, kad kuo griežtesnės sąlygos, tuo daraisi nepatrauklesnis“, – aiškina I. Valaitienė.
Problema yra gilesnė
Asociacijos „Už sąžiningą bankininkystę“ vykdomasis direktorius Kęstutis Kupšys šiame užburtame rate įžvelgia platesnę – internetinių atsiskaitymų saugumo problemą. Anot jo, jeigu rezervuojant viešbučio kambarį užtenka įvesti mokėjimo kortelės numerį ir ant jos nugaros esančius tris skaitmenis – sudaromos palankios sukčiavimui sąlygos.
„Kartais žmonės sako: „kodėl aš, atsiskaitinėdamas kortele, turiu suvedinėti tiek daug visokių skaičių, duomenų.“ Tai yra amžina problema: siekiant apsaugoti kliento pinigus, yra stengiamasi padaryti atsiskaitymą kuo patikimesnį, kuo saugesnį pačiam žmogui. Bet tos saugumo priemonės reiškia, kad žmogus yra priverstas gaišti laiką – vėl blogai.
Vyksta toks nuolatinis paklodės tampymas: viena vertus, žmogui rūpi apsaugoti savo pinigus, kita vertus – jam nesinori gaišti savo laiko. Dabar Europoje einama ta linkme, kad kliento pinigų saugumas atsiduria į pirmą vietą. Todėl identifikacijos priemonės griežtės“, – pasakoja K. Kupšys.
Asociacijos vykdomasis direktorius kalba apie naujas sistemas, kurios apsaugotų nuo šių dalykų.
„Yra gimstančios sistemos, kurios garantuoja, kad negali vien tik turėdamas kortelę ja atsiskaityti. Reikia daryti taip, kad vien tik plastiko gabalo turėjimas nereikštų galimybės atsiskaityti kortele internetu. Šalia to, turi būti identifikavimo priemonė, kuri būtų tik to žmogaus galvoje. Turi būti papildomas identifikavimo žingsnis: ne vien tik numeris, galiojimo data, vardas, pavardė.
Jeigu žmogus panaudos tą atsiskaitymo būdą, kuris įrodo, kad jis tikrai buvo ten ir jis atsiskaitė, tada tos pretenzijos apie vogtas korteles neteks prasmės. Tikimybė, kad šis sukčiavimo būdas neteks prasmės“, – kalba K. Kupšys.
Jis taip pat sako, kad patarimai viešbučiams inicijuoti kortelės panaudojimą fiziniame kortelių skaitytuve – dirbtinė priemonė. Anot asociacijos atstovo, būtina nustatyti griežtesnes taisykles elektroninių mokėjimų rinkoje: „Reikia reguliuoti taip, kad kortelių naudotojai ir prekiautojai jaustųsi saugūs ir jiems būtų sukurta ne per daug naujų nepatogumų.“
