Kas tai yra, kodėl tai veikia, ką tokios Lietuvoje sparčiai populiarėjančios erdvės duoda jose dirbantiems žmonėms neseniai Kaune įsteigtos bendradarbystės erdvės ir kūrybos namų „Nessie at work” pranešime spaudai pasakoja šios erdvės steigėjas, laisvai samdomas IT specialistas bei konsultantas Tadas Straševičius.
– Kodėl jauni žmonės vis dažniau palieka standartinius biurus? Ko dažniausiai jie ieško, atėję į bendradarbystės erdvę?
– Naujoji karta vis sparčiau griauna nusistovėjusius tradicinius darbo standartus. Mes nebenorime įsipareigoti vienam darbdaviui – norime dirbti sau, kurti savo verslą. Kita vertus, nė vienam nesinori tapti izoliuotam, užsidariusiam nuo pasaulio tarp keturių buto (kad ir naujo bei modernaus) sienų.
Atėjęs dirbti į bendradarbystės erdvę žmogus gauna daug: visiškai įrengtą darbo vietą, biuro baldus, virtuvę su visais indais, jaukias laisvalaikio erdves, nemokamą susitikimų kambarį, spausdintuvą, internetą ir jo priežiūrą. Svarbiausia, kad čia atėjęs žmogus galėtų taupyti savo pinigus ir laiką, nesirūpindamas dėl biuro įrangos bei smulkmenų.
– Harvardo universito mokslininkai, tyrę bendradarbystės centrus, nustatė, kad žmonės tokiose vietose išvengia monotonijos, apatijos. Kaip savo darbo erdvėje kuriate aplinką, kad išvengtumėte nuobodulio?
– Nuobodulio išvengiame vien komunikuodami tarpusavyje. Kadangi čia dirba įvairių sričių specialistai, jų asmenybės labai skirtingos. Tad pasikalbėti turime apie ką. Skirtingos patirtys, žinios leidžia mums papildyti vieni kitus, nukreipti reikiama linkme, padėti vieni kitiems.
Be to, erdvėje yra stalo tenisas, stalo žaidimai, jogos, meditacijos erdvės, poilsio zonos, kuriose kartu pietaujame, geriame kavą, smagiai leidžiame laiką. Vyksta kūrybiniai, saviugdos seminarai, kartais visi kartu darome jogą ar tiesiog susirenkame pristatyti savo darbus, paslaugas, pasidaliname idėjomis. Tad juoko, linksmų pokalbių ir veiklos mums netrūksta.
– Ar savo verslą kuriančiantiems startuoliams bei laisvai samdomiems specialistams nėra per brangu dirbti tokioje erdvėje?
– Kažkada su žmona nuomojome nedidelį biurą, kur kartu dirbome. Finansiškai mums nuomoti biurą išėjo brangiau nei dabar turint dvi darbo vietas erdvėje. Kadangi senajame biure patys turėjome nusipirkti baldus, lentynas, mokėti komunalinius, o susitikimus organizavome kavinėse. Turėjome sudaryti atskirą įpareigojančią sutartį su interneto tiekėju, taip pat įsipareigojome nuomotojui, kad negalėsime išsikraustyti iš patalpų, jeigu neįspėsime jo prieš kelis mėnesius. Paskaičiavome, kad nuomoti net ir nedidelį biurą laisvai samdomam profesionalui yra gana brangu.
Mūsų įkurta erdvė – netoli Kauno pilies, ant pat upės kranto, darbo vietos joje visiškai įrengtos, yra uždaras ir erdvus susitikimų kambarys, spausdintuvas, virtuvėlė, poilsio zonos, dušai, stilingi baldai. Komunalinės išlaidos jau įskaičiuotos į kainą tam, kad čia atėjęs dirbti žmogus galėtų visą savo energiją sutelkti į darbą ir neturėtų jokių papildomų rūpesčių. Atėjęs dirbti žmogus nieko neįsipareigoja ir, jei pasikeičia jo planai, gali išsikraustyti įspėjęs vos prieš vieną dieną.
– Minėjote, kad buvo laikas, kai pats dirbote nedideliame biure dviese su žmona, o dabar dirbate atviroje erdvėje su daugybę žmonių. Sakykite, ar pastebėjote kažkokių permainų savo darbe? Ar išaugo produktyvumas, kūrybingumas?
– Darbas namų erdvėje bei ankštame biure, malonumo ar daugiau įkvėpimo tikrai nepridėjo. Priešingai – jei dirbame vieni, neturime su kuo generuoti idėjų, pasitarti ar tiesiog paklausti patarimo, todėl entuziazmas ir atsidavimas labai greitai prislopsta. Dirbdamas tarp organizuotų, inovatyvių, kūrybingų ir atsakingų žmonių, pastebėjau, kad gimsta daugiau idėjų, didėja darbo efektyvumas, motyvacija eiti į darbą.
– Jūsų darbo erdvė yra sujungta su jogos salėmis, kokia idėja slypi už to? Ar visi atėję dirbti turės lankyti jogą?
–Pagrindinė mūsų erdvės idėja buvo, kad žmogus galėtų derinti savo darbą, laisvalaikį ir fizinį aktyvumą, nes dažnai per savo darbus nerandame laiko pasirūpinti savimi. Mūsų bendradarbystės erdvė siūlo trumpam padaryti pertraukas nuo darbų ir apsilankyti jogos salėje arba išbėgti pabėgioti palei Nerį.
Dažnai pamirštame sportą, nes galvojame, kad praradę valandą dėl sporto nespėsime nudirbti visų darbų. Tačiau į tai reikėtų žiūrėti kaip į investiciją į save, po kurios darbai dirbsis greičiau bei kokybiškiau. Tikrai neverčiame nė vieno mūsų nario daryti kažko per prievartą, tačiau susidomėjusieji visada laukiami ant jogos kilimėlio.
– Kokių sričių žmonės šiuo metu įsikūrę pas jus? Kokią naudą jie gauna profesiniu aspektu?
– Šiuo metu mūsų bendruomenę galim palyginti su mažu miesteliu. Yra daugybė įvairių sričių specialistų, kurie užsiima grafiniu dizainu, programavimu, architektūra, pardavimais, iliustravimu, marketingu ir pan. Kiekvienas stengiasi padėti kitiems. Neretai jų klientams reikia įvairių paslaugų, kurias gali gauti čia, po vienu stogu, dėl to šioje erdvėje galimybės susikurti papildomą klientų ratą yra daugiau nei realios. Keisdamiesi žinių bagažu tarpusavyje, žmonės įgauną naują profesinį lygį ir nuolatos tobulėdami gali užsiimti vis sudėtingesniais projektais.
– Pabaigai, pasidalinkite kaip turėtų atrodyti jūsų bendradarbystės centro veikla, kai ji visiškai užsipildys ir darbai įgaus pagreitį.
– Manau, idealiausias variantas sukurti bendruomenę, kuri pati kurtų sau palankiausią aplinką, rengtų seminarus, išnaudotų susitikimų ir mokymų sales, tobulėtų, dalintųsį žiniomis. Kaip ir minėjau, tai tūrėtų būti mini miestelis, kuris augtų ir tobulėtų kartu su jo gyventojais. Būtų idealu, jei būnant čia gimtų kažkoks bendras projektas. Susibūrus įvairių sričių profesionalams galėtų gimti socialinės veiklos, kurios gerintų mūsų gerbūvį tiek bendradarbystės centre, tiek Kaune. Įsivaizduoju, kad dauguma žmonių ras bendraminčių ir sportinėje veikloje, kartu sieks rekordų, tikslų ir net susiras draugų.
